LAT nutarčių apžvalga 2025 m. balandžio 28 – gegužės 2 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas ir išviešino anksčiau išnagrinėtą bylą, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, ribojimus ne Lietuvos piliečiams įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, aiškinimo ir taikymo.
LAT pakartojo savo praktiką, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; jų teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
LAT taip pat konstatavo, kad užsienio pilietė, neturėdama Lietuvos Respublikos pilietybės 1996 m. žemės įgijimo momentu, negalėjo tapti žemės sklypo bendraturte pagal tuo metu galiojusias Konstitucijos nuostatas.
2025 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-75-916/2025
Byloje nagrinėtas klausimas dėl išlaikymo prievolėms su tarptautiniu (užsienio) elementu taikytinos teisės, kai motinos ir vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o tėvo (atsakovo) – Lietuvoje.
Kasacinis teismas nurodė, kad šis klausimas spręstinas pagal 2007 m. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Jo 4 straipsnyje įtvirtintos tam tikriems kreditoriams palankios specialios taikytinos teisės taisyklės grindžiamos favor creditoris (palankumo kreditoriui) principu. Šių išimčių priežastis – nustatyti šiek tiek palankesnes taisykles tam tikroms išlaikymo kreditorių kategorijoms tais atvejais, kai nustatoma, kad jų įprastinės gyvenamosios vietos teisė neatitinka jų interesų. Taigi, nurodytiems kreditoriams suteikiama teisė pasirinkti, kurią – kreditoriaus ar skolininko – įprastinės gyvenamosios vietos teisę pasirinkti taikyti kaip palankiausią, išskyrus minėto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį.
Kasacinis teismas taip pat vertino, ar skaičiuojant vaikams priteistino išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į jų motinos Jungtinėje Karalystėje gaunamas išmokas vaikams. LAT išaiškino, kad valstybės mokamos išmokos (pvz., vienišos motinos pašalpa) nėra laikomos skolininko kompensacijomis. Valstybės mokamos socialinės pašalpos ir viešojo pobūdžio paramos priemonės gali būti aktualios kitame kontekste – kai valstybė reikalauja susigrąžinti išmokėtas sumas pagal Hagos protokolo 10 straipsnį, reglamentuojantį viešųjų įstaigų teisę reikalauti kompensacijos, bet jos tiesiogiai nesumažina skolininko mokėtino išlaikymo dydžio pagal Hagos protokolo 14 straipsnį.
2025 m. balandžio 29 d. e3K-3-64-916/2025
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo, privalu įvertinti pastarąsias aplinkybes: 1) atsakomybės prigimtį; 2) šalių turtinę padėtį; 3) šalių tarpusavio santykius; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Neapsiribodamas paminėtu vertinamųjų kriterijų sąrašu, teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų vertinimas nuostolių atlyginimo sumažinimo kontekste taip pat yra būtinas.
Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai atsakovo prašymu sumažino suinteresuotam asmeniui priteistino nuostolių atlyginimo dydį nuo 182 576,20 EUR iki 20 000 EUR. Kasacinis teismas nustatė, kad teismų priimti sprendimai nebuvo tinkamai pagrįsti: 1) teismai neaptarė ir nenagrinėjo įstatyme įtvirtintų kriterijų, leidžiančių sumažinti nuostolių atlyginimą, turinio ir viseto, 2) teismai nemotyvavo nuostolių atlyginimo sumažinimo apimties (net 89 proc.), 3) teismai ydingai vertino teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinį susiklosčiusios situacijos kontekste. Dėl šių esminių priežasčių byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
2025 m. balandžio 29 d. e3K-3-84-823/2025
Ginčas byloje kilo dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo tarpininkauti atsakovei parduodant nekilnojamąjį turtą. Šalys susitarė, jog suteiktų paslaugų rezultatas bus ne tik pirkėjo suradimas, bet ir sandorio pasirašymas. Ieškovė teigė suradusi pirkėjus bei atlikusi visus būtinus veiksmus preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, tačiau galutinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasirašytos.
LAT konstatavo, kad rezultatas (galutinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas) nebuvo pasiektas išimtinai dėl atsakovės kaltės; ieškovė sutarties nepažeidė: ji aktyviai dalyvavo surandant pirkėjus ir sudarant preliminariąsias sutartis, tačiau pati atsakovė nesiekė užtikrinti sandorio iki galo. Atitinkamai LAT pripažino, kad ieškovė turi teisę į sutartimi sulygtą atlyginimą.
2025 m. balandžio 29 d. e3K-3-82-421/2025
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe. Ieškovė teigė, kad santuokos metu už jos asmenines lėšas (investicinius čekius ir grynuosius pinigus) buvo įsigytas butas, todėl jis turi būti laikomas jos asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu, o ieškovė neįrodė, kad butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir pripažino butą asmenine ieškovės nuosavybe, motyvuodamas tuo, kad butas įgytas už asmenines ieškovės lėšas ir turint aiškią valią įsigyti butą asmenine nuosavybe.
LAT nurodė, kad net jei turtui įsigyti panaudota daugiausia vieno sutuoktinio asmeninių lėšų, bet likusi dalis – bendra, visas turtas negali būti pripažintas asmeniniu. Tokiu atveju sutuoktinis turi teisę į kompensaciją arba didesnę turto dalį, proporcingą jo įnašui. Be to, LAT pabrėžė, kad šio pobūdžio bylose galimi ir liudytojų parodymai.
2025 m. balandžio 30 d. e3K-3-31-943/2025
Kasacinis teismas išaiškino, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, kai nepavyksta išieškoti baudos, paskirtos teismo sprendimu baudžiamojoje byloje.
LAT nurodė, kad jei nuteistasis savanoriškai neįvykdo teismo sprendimo, bylą nagrinėjęs teismas išduoda vykdomąjį dokumentą, tačiau pats teismas neatstovauja valstybei teismo sprendimo vykdymo procese. Valstybę šiuo atveju atstovauja VMI, į kurios sąskaitą išieškomos baudos. Todėl antstoliui nustačius, kad skolininkas jo veiklos teritorijoje neturi nei turto, nei pajamų, ir nurodžius kitą vietą (kito antstolio veiklos teritoriją), kurioje VMI gali pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą ir tęsti baudos išieškojimo veiksmus, vykdomasis raštas grąžinamas VMI, kaip išieškotojui, o ne teismui.
2025 m. balandžio 30 d. e3K-3-59-421/2025