LAT nutarčių apžvalga 2025 m. balandžio 21 – balandžio 25 d.
Šios savaitės LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.
Kai kalbame apie skolas, riba tarp nesėkmės ir nesąžiningumo – plona. Kada fizinio asmens bankrotas tampa galimybe naujam startui, o kada – priemone išvengti atsakomybės? Į šį klausimą atsako WALLESS vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė, remdamasi naujausia LAT nutartimi dėl skolininko elgesio vertinimo bankroto bylose.
Bankrotas nėra priemonė bausti – tai galimybė sąžiningam skolininkui pradėti iš naujo, kartu apsaugant kreditorių interesus. Nutartyje aiškiai pažymėta, kad vien prasta finansinė padėtis ar įsiskolinimų mastas savaime nereiškia nesąžiningumo. Turi būti pagrįstas tyčinis siekis išvengti atsiskaitymo arba pateikta klaidinanti informacija. Svarbus ir platesnis konteksto vertinimas, įskaitant aplinkybes, nepriklausančias nuo paties skolininko, pavyzdžiui, ekonominius pokyčius.
Reikšmingas ir LAT pateiktas išaiškinimas dėl trejų metų termino – jis siejamas su nemokumo atsiradimo momentu, o ne su galimais nesąžiningais veiksmais. Tai padeda mažinti teisminį neapibrėžtumą ir užtikrinti nuoseklesnę praktiką.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT išnagrinėjo ginčą tarp buto bendraturčių dėl to, koks bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas yra tinkamiausias – ar atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar konkrečios naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas paliekant bendrąją nuosavybę. LAT pritarė apeliacinės instancijos teismui, kad tikslingiau yra nustatyti naudojimosi butu tvarką ir priteisti vienam iš bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią mažesnę buto dalį, o ne atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes: (1) pareigą sumokėti kompensaciją turintis bendraturtis nėra finansiškai nepajėgus tą padaryti; (2) nėra įrodyta, kad bendraturčių santykiai būtų konfliktiški; (3) nei vienas iš bendraturčių bute negyvena; (4) yra realios galimybės naudotis daiktu nustačius naudojimosi ginčo butu tvarką. LAT taip pat pažymėjo, kad kompensacija bendraturčiui už naudojimąsi mažesne buto dalimi turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į realią turto rinkos vertę.
2025 m. balandžio 24 d. Nr. e3K-3-78-701/2025
LAT fizinio asmens bankroto byloje pripažino, kad vien tik didelis paskolų skaičius ar netiksliai pateikti finansiniai duomenys savaime nesudaro pagrindo konstatuoti fizinio asmens nesąžiningumo ir šiuo pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą. LAT nurodė, kad būtina nustatyti, ar pareiškėjai iš tikrųjų tyčia blogino savo mokumą bei ar pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri lėmė jų tapimą nemokiais, ar pareiškėjai iš anksto ketino pasinaudoti bankroto procedūra skoloms nurašyti. Teismas tokiu atveju privalo detaliai nustatyti kiekvienos kredito (paskolos) sutarties tikslus, pareiškėjo veiksmus ir jų subjektyvų sąžiningumą. LAT nurodė, kad vien pelno (nuostolių) ataskaitose esančios informacijos neatitiktis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodomiems duomenims savaime nelemia šios informacijos neteisingumo.
LAT priminė, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami, todėl yra būtina nustatyti, ar skolą lėmė būtent tyčiniai pareiškėjų veiksmai, o ne nepalankios ūkinės sąlygos, objektyvūs verslo rizikos aspektai ar kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios. Kadangi žemesniųjų instancijų teismai viso to tinkamai neišanalizavo, byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
2025 m. balandžio 24 d. Nr. e3K-3-68-381/2025
LAT nagrinėjo ginčą tarp pirkėjo ir išorės apdailos plokščių pardavėjo dėl prekių kokybės. Pirkėjas įrodinėjo, kad, sumontavus plokštes ant daugiabučio namo fasado, jos išsikraipė (susibangavo) ir išbluko. Pardavėjas įrodinėjo, kad plokščių susibangavimą lėmė netinkamas karkaso sumontavimas netinkamai įrengti ar visai neįrengti paslankūs plokščių įtvirčiai.
LAT nurodė, kad tokio pobūdžio bylose (1) pirkėjas turi įrodyti patį daikto trūkumų faktą ir tai, kad trūkumai atsirado iki perdavimo (kai garantija nenumatyta), o (2) kai egzistuoja nustatytas garantijos terminas, tuomet pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės, turi paneigti prezumpciją, jog jo parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės. Teismai konstatavo, kad pirkėja byloje neįrodė, jog plokščių trūkumai nustatyti dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
LAT pažymėjo, kad teismo ekspertizės išvada gali būti atmetama, jei duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu yra nepagrįsti nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. LAT nurodė, kad ekspertizės išvada buvo pagrįstai atmesta, nes ekspertizei atlikti buvo panaudoti neaiškios kilmės plokščių pavyzdžiai, o bandymus atlikusi laboratorija nėra akredituota tokių objektų tyrimo atlikimui. Byloje buvo pateikta ir konsultacinė išvada, kurios atlikimą užsakė viena iš šalių. LAT nustatė, kad šis rašytinis dokumentas, kuriame fiksuotos prekių kokybės trūkumų priežastys, yra pagrįstas, jame įtvirtintos išvados atitinka kitus įrodymus, todėl teismai juo pagrįstai vadovavosi.
2025 m. balandžio 24 d. Nr. e3K-3-85-684/2025