LAT nutarčių apžvalga 2024 m. vasario 5 d. – vasario 9 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partneris dr. Evaldas Klimas.
Bendroji nuosavybė – kiek prisidėti ir kodėl? WALLESS dalijasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių apžvalga, kurią komentuoja partneris dr. Evaldas Klimas.
Kalbant apie bendrąją nuosavybę, ypač daugiabučiuose namuose, dažnai kyla klausimų dėl individualaus indėlio į bendrąjį turtą. Pagrindinė taisyklė – visi bendrasavininkai turi proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie bendro turto išlaikymo, kad jo būklė nepablogėtų. Siekiant atlikti pagerinimus, svarbus bendraturčių pritarimas, kadangi priešingu atveju visas išlaidas turi padengti iniciatorius. Tačiau būtinosios išlaidos yra bendra atsakomybė, kuria dalijasi visi savininkai.
Dr. Evaldas Klimas komentuodamas LAT nutartį kelia klausimą: ar kiti butų savininkai turi prisidėti prie daugiabučio namo terasos, priklausančios keliems asmenims, pagerinimo? Atsakymas –vienareikšmiškai taip, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su bendromis pastato konstrukcijomis.
Nustatytas kriterijus, pagal kurį daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, yra laikomos bendrąja daline visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.
Byloje keltas klausimas, ar terasa, įrengta ant daugiabučio namo stogo, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio remonto išlaidas proporcingai savo nuosavybės daliai privalo atlyginti visi butų ir kitų patalpų savininkai.
LAT šioje byloje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis ne visi butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiais atvejais visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti tiek tokio daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
2024 m. vasario 8 d. Nr. 3K-3-3-403/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 9 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas nurodė, jog teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tada, kai yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, byloje sudarančios įrodinėjimo dalyką. Našta įrodyti faktines aplinkybes tenka šaliai, kuri savo reikalavimą ar atsikirtimus grindžia tomis faktinėmis aplinkybėmis. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai: pozityvusis – pareiga pateikti įrodymus, bei negatyvusis, kuris reiškia, kad kuomet byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, teismo sprendimas yra priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas sprendžia, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos, kuomet pasiekia tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Tam, kad šis įsitikinimo laipsnis būtų pasiektas, byloje neprivalo būti pašalintos visos abejonės dėl faktinių aplinkybių, tačiau turi būti pašalintos esminės abejonės.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-9-1075/2024
Byloje kilo ginčas dėl jūrinio reikalavimo eilės bankroto procese ir taikytinos teisės.
Kasacinis teismas nurodė, kad klausimas, ar egzistuoja kreditoriaus arba trečiojo asmens daiktinė teisė ar ne, siekiant taikyti Reglamento dėl nemokumo bylų 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, spręstinas pagal daikto buvimo vietos teisę. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje aptariamas skolininkei priklausantis ir kreditorės reikalavimo įvykdymui užtikrinti Latvijos teismo areštuotas ginčo laivas faktiškai yra Latvijos Respublikoje, bet yra registruotas Lietuvos Respublikoje, kreditorė neturi galimybės, remdamasi Reglamento 8 straipsniu, atskirti šio turto, esančio valstybėje narėje, kurioje pradėta nemokumo byla. Tuo pačiu kreditorė negali reikalauti paskirstyti jį pagal Latvijos teisėje nustatytas paskirstymo taisykles. Dėl to išieškojimas iš šio laivo suinteresuoto asmens naudai pagrįstai vyksta taikant aktualias Lietuvos Respublikos nemokumo teisės normas.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-6-381/2024
Byloje dėl juridinio asmens sandorių pripažinimo negaliojančiais kasacinis teismas pažymėjo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra griežčiausia teisinė sankcija iš visų gynimo būdų, kurie taikomi, kai sandoris turi trūkumų. Todėl tais atvejais, kai sandorio šalies teisės gali būti apgintos atsisakant tik tam tikrų sandorio sąlygų galiojimo, taikant nuostolių atlyginimo institutą ar kitais gynimo būdais, sandorio negaliojimo konstatavimas, kaip teisių gynimo priemonė, neturėtų būti taikomas.
Nagrinėjamu atveju atsakovės teiktos paslaugos ieškovei buvo akivaizdžiai nereikalingos ir faktiškai nebuvo suteiktos, nors ieškovė už jas atsiskaitė. Taigi joks kitas gynimo būdas (nuostolių atlyginimas ar tinkamas sutarties įvykdymas) šiuo atveju tinkamai neapgintų ieškovės pažeistų teisių.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-4-1120/2024
Byloje spręsta dėl vartojimą ir vartojimo kreditą reglamentuojančių teisės normų taikymo išperkamosios nuomos sutarčiai ir dėl turtui taikomo arešto teisinių pasekmių.
Kasacinis teismas priminė savo praktiką, jog tais atvejais, kai nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje yra nustatyta sąlyga, jog vartotojas neturi pareigos įgyti nuosavybės teisę į sutarties objektą, kuri nėra individualiai aptarta su vartotoju ir nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas turi taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, įskaitant nuostatas dėl vartotojo teisės grąžinti kreditą prieš terminą. Ieškovė, nusprendusi prieš terminą išsipirkti automobilį, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, t. y. į palūkanų perskaičiavimą automobilio išpirkimo momentu, tokiu būdu sumažinant bendrą mokėtiną palūkanų sumą. Tačiau kadangi šioje byloje ieškovės naudojamas automobilis, priklausantis atsakovei nuosavybės teise, jo kainos sumokėjimo momentu buvo areštuotas, ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo automobilį negali būti tenkinamas.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-8-611/2024
Byloje buvo sprendžiama dėl asociacijos naujos redakcijos įstatų tvirtinimo teisėtumo, asociacijos narių teisinio statuso ir abitražinės išlygos įtvirtinimo asociacijos įstatuose.
Kasacinis teismas konstatavo, kad visa medžiaga, susijusi su naująja asociacijos įstatų redakcija asociacijos nariams buvo pateikta susipažinti likus protingam terminui iki balsavimo, projektas nebuvo netikėtas ir buvo pakankamai laiko į jį įsigilinti. Dėl to teismas sprendė, kad procedūrinių pažeidimų tvirtinant naujos redakcijos įstatus nepadaryta.
Teismas taip pat konstatavo, kad asociacijos nariai turi teisę įstatuose nustatyti įvairias asmenų santykio su asociacija formas, priimti sprendimą griežtinti reikalavimus ne tik būsimiems, bet ir esamiems jos nariams bei kt. Dėl to asocijuotų narių, neturinčių balsavimo teisės, kategorijos įtvirtinimas (buvęs ir ankstesnės redakcijos asociacijos įstatuose) teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.
Galiausiai, kasacinis teismas pakartojo savo praktiką, kurioje įtvirtina, kad asociacijos įstatų nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže atitinka arbitražinio susitarimo formos bei turinio reikalavimus, todėl toks susitarimas asociacijos įstatuose yra leistinas ir teisėtas.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-1-378/2024
Nutartyje spręstas klausimas dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo metu teismo atliekamo patikrinimo ribų, kai jo pripažinimui ir leidimui vykdyti prieštaraujanti šalis teigia, jog nebuvo sudariusi arbitražinio susitarimo.
Kasacinis teismas konstatavo, jog kai šalis prieštarauja užsienio arbitražo sprendimo pripažinimui bei jo vykdymui teigdama, kad minėto susiarimo galiojimas jai buvo nepagrįstai išplėstas, teismas turi įvertinti, ar arbitražo sprendime nurodyti arbitražinės išlygos galiojimo išplėtimo motyvai nėra akivaizdžiai nepakankami pagal minėtam susitarimui taikytiną teisę, išskyrus atvejus, kai iš prieštaraujančios šalies veiksmų arbitražo procese nustatoma, kad ji suteikė teisę arbitražui nuspręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo jai išplėtimo.
2024 m. vasario 8 d. Nr. 3K-3-41-823/2024
Kasacinio teismo nutartyje spręstas klausimas dėl terminuotos žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva, kai šalys nesusitaria dėl žemės sklypo nuomos mokesčio didinimo.
Kasacinis teismas aktualiu aspektu pažymėjo, kad tuo atveju, kai privačios žemės nuomos sutartyje šalys yra susitarusios dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o nuomotojas siekia jį padidinti, bet šalys nesusitaria dėl šios nuomos sutarties sąlygos pakeitimo ir nėra kitų esminių sutarties pažeidimų, nuomotojas neturi pagrindo rinktis vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, kuri yra ultima ratio priemonė. Nuomotojas savo tikslo padidinti nuomos mokestį turėtų siekti kreipdamasis į teismą dėl Nuomos sutarties sąlygos pakeitimo (CK 6.223 straipsnis). Byloje dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nesant nuomotojo reikalavimo pakeisti nuomos mokesčio dydį, teismas šio klausimo byloje negali ex officio spręsti.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-7-684/2024
Kasaciniu skundu ieškovas teigė, jog apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atlikusių ekspertų. Ieškovo įsitikinimu, atsakymai į jo apeliacinės instancijos teismui pateiktus klausimus galėjo turėti įtakos tiek pateikto ekspertizės akto vertinimui, tiek materialiam bylos rezultatui.
Kasacinis teismas nurodė, kad pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nėra absoliuti šalių teisė ar teismo pareiga tais atvejais, kai pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė, ją atlikęs ekspertas buvo apklaustas žodiniame teismo posėdyje, o apeliacinės instancijos teisme paskyrus antrą – pakartotinę – ekspertizę, pastarosios išvados patvirtino pirmosios ekspertizės išvadas. Spręsdamas dėl būtinumo apklausti teismo ekspertą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į bylos esmę ir aplinkybes, eksperto išvados įtaką teismo atliekamam faktų nustatymui ir ginčo išsprendimui iš esmės bei kt.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytų klausimų pobūdis ir esmė suponuoja išvadą, kad jiems išsiaiškinti ir atsakymams į juos gauti apeliacinės instancijos teisme buvo būtina apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas ekspertizės aktą vertino kaip esminę reikšmę turintį įrodymą nagrinėjamoje byloje.
2024 m. vasario 8 d. Nr. e3K-3-2-701/2024
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo teigdamas, jog jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – netinkamai atlikta operacija. Ieškovas patirtą žalą siekė prisiteisti iš dviejų atsakovių solidariai – Kauno klinikų, į kurias kreipėsi dėl ten dirbančio gydytojo specialisto, ir privačios klinikos, kurioje gydytojas specialistas paskirtą operaciją faktiškai atliko. Tokį savo reikalavimą ieškovas byloje grindė tuo, jog esą gydytojas netinkamai vykdė pareigą informuoti pacientą, nenurodydamas kitos galimos datos operacijai Kauno klinikose, o jį persiviliodamas į privačią kliniką, kurioje atlikta operacija turėjo neigiamų pasekmių.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimą operuoti privačioje klinikoje nulėmė paties ieškovo siekis kuo greičiau atlikti operaciją dėl jo individualios situacijos ir poreikio operuotis būtent pas šį gydytoją specialistą, nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų operacijos pasekmių ir atsakovės Kauno klinikų veiksmų. Dėl to sprendė, kad nėra pagrindų taikyti civilinę atsakomybę šios atsakovės atžvilgiu.
Dėl būtinų būsimų išlaidų operacijos padariniams kompensuoti atlyginimo LAT nurodė, kad ieškovas turi teisę į susijusių išlaidų atlyginimą. Vis tik, kasacinis teismas pripažino, kad turtinės žalos atlyginimo dydis turi atitikti realaus tikėtinumo standartą, o ieškovui neįrodžius, kad jis patirs kasaciniame skunde nurodyto dydžio žalą, sprendė, kad ji apeliacinio teismo buvo pagrįstai sumažinta.
2024 m. vasario 6 d. Nr. e3K-3-39-313/2024