LAT nutarčių apžvalga 2024 m. rugsėjo 23 d. – 27 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Spręsdamas klausimą dėl prejudicinių faktų taikymo sąlygų, LAT priminė suformuotą praktiką, kad prejudiciniais faktais yra laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, tais atvejais, kai: (i) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia padarinius nedalyvavusiems byloje asmenims, ir (ii) kai pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, tačiau svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybė buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą.
Šiuo atveju, kadangi ankstesnės bylos nagrinėjimo dalykas buvo sutarties pripažinimo (ne)galiojančia ir restitucijos taikymo klausimas, bet ne ieškovo lėšomis sukurtos infrastruktūros nuosavybės klausimas, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė LAT nutartimi kaip nustatančia prejudicinį faktą dėl ieškovo nuosavybės teisės į jo lėšomis sukurtą infrastruktūrą.
Aplinkybė, kad ieškovas savo lėšomis įrengė valstybiniame žemės sklype esančią infrastruktūrą, ją perkeldamas iš ketinamo prisijungti žemės sklypo, savaime nėra pagrindas laikyti, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į minėtą infrastruktūrą. Laisva valia investuodamas į valstybinį turtą, t. y. neatlygintinai perkeldamas valstybinio kelio infrastruktūrą iš laisvos, norimos prisijungti valstybinės žemės, ieškovas netapo kelio infrastruktūros savininku. Todėl valstybė, būdama kelio ir jame esančios infrastruktūros savininkė, juo teisėtai disponavo ir pagrįstai jį perdavė savivaldybės nuosavybėn (CK 4.48 straipsnio 1 dalis).
2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-164-611/2024
Byloje iškilo klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą kitu teisiniu pagrindu (deliktinė atsakomybė) nei ieškinyje nurodė ieškovas (nepagrįstas praturtėjimas), neperžengė procesiniais dokumentais suformuotų bylos nagrinėjimo ribų. LAT pripažino, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir ginčo teisinius santykius perkvalifikavo pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę vertinti, pagal kokias teisės normas – deliktinės civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo – turi būti kvalifikuojami ginčo šalių teisiniai santykiai. Tačiau ginčo teisinius santykius kvalifikavęs kaip nepagrįstą praturtėjimą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo savarankiškai nustatyti šiuo teisiniu pagrindu pareikšto pradinės ieškovės reikalavimo tenkinimo sąlygų, dėl kurių šalys neteikė argumentų nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį.
2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-163-823/2024
Byloje dėl neteisėtais ligoninės veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kasacinis teismas išnagrinėjo problemą, kaip turėtų būti vertinami atvejai, kai esminė žala sveikatai kilo dėl paciento ligos, kuria jis sirgo iki žalos atsiradimo gydymo įstaigoje, komplikacijos ir kurios nebuvo galima išvengti, tačiau dėl gydymo įstaigos netinkamai suteiktų paslaugų jis prarado galimybę patirti lengvesnes ligos pasekmes. Teismas konstatavo, kad tokie atvejai vertintini kitaip nei tie, kai neigiamų pasekmių sveikatai kilo išimtinai dėl medikų (gydymo įstaigos) aplaidžių veiksmų. Prarastos galimybės atveju sveikatos priežiūros įstaiga nėra atsakinga už paciento ligos sukeltas visas neigiamas pasekmes, todėl žalą sudaro tik tos pasekmės, kurių būtų išvengta, jei galimybė palankesnei prognozei nebūtų prarasta dėl neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų. Žalos dydis (nuostoliai) šiuo atveju apskaičiuojamas pagal prarastos galimybės vertę. Pavyzdžiui, jei tinkamai atlikus medicininę procedūrą paciento išgijimo prognozė būtų 50 procentų, o ją atlikus netinkamai – jau tik 20 procentų, tai prarastos galimybės nuostoliai sudarytų 30 procentų visos dėl sveikatos praradimo patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-162-1120/2024
Pasibaigus valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutarties terminui ir šalims toliau konkliudentiniais veiksmais tęsiant panaudos teisinius santykius, laikytina, kad šalis sieja panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau jie negali tęstis ilgiau nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytas dešimties metų terminas.
2024 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-166-611/2024
Byloje dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe kasacinis teismas nurodė, kad teismas gali pripažinti kartu gyvenančių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į tokį turtą, kuris sukuriamas statybos ar gamybos būdu, net ir tuo atveju, jei vienas iš dalyvių prisidėjo vien tik darbu. Šioje byloje teismai nustatė, kad abi šalys dalyvavo įgyvendinant šalių susitarimą sukurti naują nekilnojamąjį daiktą – pasistatyti gyvenamąjį namą, vienam iš jų skiriant tam lėšų, o kitam – dalyvaujant savo darbu ir prisidedant turimais finansiniais ištekliais.
Jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita, laikoma, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Šioje byloje nagrinėtoje situacijoje abi šalys prie bendro turto įgijimo bei sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis, nes nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos.
2024 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-169-1120/2024
Byloje kasacinis teismas išnagrinėjo prevencinį ieškinį, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią savivaldybei ir jos administracijai paimti valstybinės žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius naudoti visuomenės poreikiams, bei reikalavimas, pareikštas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (NŽT), pripažinti ieškovės teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą ar jo dalį lengvatine tvarka (be aukciono).
Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino, apeliacinės instancijos – sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismui, pakartojo savo praktiką, suformuotą prevencinio ieškinio bylose, pagal kurią esminės šio ieškinio tenkinimo sąlygos yra: 1) neteisėti, t. y. teisinę pareigą pažeidžiantys, veiksmai, 2) tokių veiksmų pasekmė – žalos padarymas ateityje arba būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovės atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kurie neatitiks teisės aktuose nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje neegzistuoja prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
Dėl teisės išsinuomoti ar nusipirkti be aukciono valstybinės žemės sklypą (jo dalį), kuriame yra sunykę ar apgriuvę asmens statiniai, teisėjų kolegija nurodė, jog valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą. Šiuo atveju sklype esančios pastato liekanos nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, lemianti pagrindą konstatuoti ieškovės teisę į valstybinės žemės nuomą ir (ar) pirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir kt.), kurie yra registruoti kaip kito daikto priklausiniai, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono.
2024 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-165-916/2024
Byloje buvo išspręstas NŽT reikalavimas atsakovei įpareigoti ją išregistruoti daiktines teises į nuosavybės teise priklausančius objektus iš Nekilnojamojo turto registro, motyvuojant statinių išnykimo faktu, ir sutvarkyti savo lėšomis teritoriją, esančią valstybinės žemės sklype. LAT išaiškino, kad tokiu atveju NŽT privalėjo įrodyti atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų išnykimo ar žuvimo faktą. Kadangi ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
2024 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-161-916/2024