LAT nutarčių apžvalga 2024 m. rugsėjo 2 d. – 6 d.
Reikalavimai pripažinti emocinio pobūdžio aplinkybes, kurios ieškovui teisinių padarinių nesukels, nenagrinėtini teisme.
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika ir ieškinyje nurodyti teisėjai yra politiškai korumpuoti ir taip padarė turtinės ir neturtinės žalos ieškovui, kad dėl teisėjų politinės korupcijos ir diskriminacijos ieškovui nebuvo suteikta teisinga informacija apie jo konkrečią skolos UAB „General Financing“ sumą pagal tam tikras kredito sutartis šių sutarčių vienašališko nutraukimo dieną ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos priteisti virš 1 mln. Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovas reiškiamais reikalavimais siekia pripažinti emocinio pobūdžio aplinkybes, kurios ieškovui teisinių padarinių nesukels, todėl toks ginčas yra nenagrinėtinas teisme. Ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti žalą, kuris yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip reikalavimai pripažinti emocinio pobūdžio aplinkybes, taip nenagrinėtinas teisme.
2024 m. rugsėjo 4 d. Nr. 3K-3-140-1120/2024
Reikalaujant pašalinti gretimame žemės sklype želdinius, augančius arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, būtina nurodyti, kokios teisės pažeidžiamos.
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą pašalinti tujas, kurių dalis auga ieškovės, dalis – atsakovo sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, bei vieną tuja augančią ant sklypo ribos, taip pat atsakovui priklausančią elektros energijos apskaitos prietaisų spintą (dėžutę), esančią ieškovės sklype.
LAT nurodė, kad įstatymas žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ir kitais augalais tiesiogiai nesieja su teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti negatorinį ieškinį dėl subjektinės nuosavybės teisės, kurios pažeidimas siejamas su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais želdiniais gynimo, ieškovas, be kita ko, privalo įrodyti, kad jo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista. Kadangi ieškovė nenurodė, kokios jos teisės pažeistos, jos reikalavimai dėl tujų augančių atsakovo sklype ir ant sklypo ribos, netenkinami.
Byloje pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo elektros energijos apskaitos prietaiso savininkas yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, bet ne atsakovas. Todėl įpareigojant atsakovą perkelti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, būtu nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens – AB „Energijos skirstymo operatorius“ – materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas pakartotojo, kad teismui, nagrinėjant bylą, yra draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų gali lemti teismo sprendimo negaliojimą.
2024 m. rugsėjo 5 d. Nr. e3K-3-151-403/2024
Netinkamo užsakymo įvykdymu pagal vežimo sutartį sukeltų nuostolių atlyginimo klausimą sprendžia pagal reglamentą „Briuselis Ibis“ (o ne pagal CMR konvenciją) nustatytos šalies teismai.
Ginčas kilo dėl to, pagal kurį iš tarptautinės teisės aktų (CMR konvenciją ar Reglamentą „Briuselis Ibis“) turi būti sprendžiamas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo jurisdikcijos klausimas, kai krovimo vežimo sutartis numato, kad užsakymo vykdymo metu kilę ginčai perduodami spręsti kompetentingam teismui pagal užsakovės būstinę. Ieškovė (užsakovė) byloje siekė, kad ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvos teismuose, laikydama, kad ginčas patenka į CMR konvencijos taikymo sritį, tuo tarpu, atsakovė (vežėja) laikėsi pozicijos, kad byloje kilęs ginčas patenka į Reglamento „Briuselis Ibis“ taikymo sritį, kas reiškė, kad šios bylos šalių sudarytas susitarimas nustato išimtinį teismingumą Slovakijos teismams.
LAT nurodė ir tai, kad CMR konvencija neapima visų privatinės teisės klausimų, kylančių iš krovinių vežimo keliais sutarčių, tarp jų – klausimo dėl kompensacijos už sutarties pažeidimą. Kadangi nagrinėjamas ginčas buvo susijęs su nuostolių atlyginimu netinkamai įvykdžius užsakymą, o ne su krovinio praradimu, sugadinimu ar vėlavimu jį pristatyti, ginčas nepatenka į CMR konvencijos taikymo sritį. Dėl to LAT padarė išvadą, kad byloje turi būti taikomas Reglamentas „Briuselis Ibis“.
2024 m. rugsėjo 5 d. Nr. e3K-3-196-916/2024
Daugiau šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutarčių nepaskelbta.