LAT nutarčių apžvalga 2024 m. liepos 22 d. – 26 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo už neatidalytą turto dalį kasacinis teismas nurodė, kad jei nėra galimybės daikto padalyti natūra, sprendžiant, kurio iš bendraturčių teisės bus mažiau pažeistos išmokant kompensaciją pinigais, reikšmės turi aplinkybė, ar bendraturčio dalis yra tokia, kad jis objektyviai gali šiuo turtu naudotis pagal tikslinę jo paskirtį. Atsakovei priklausančių turto dalių paėmimo teismai nevertino kaip esminio jos teisių pažeidimo dėl to, kad atsakovės turto dalis yra septynis kartus mažesnė už ieškovo. Kasacinis teismas įvertino ir tai, kad ieškovo turto dalį priteisus atsakovei, ji galimai neturėtų realios galimybės atsiskaityti su ieškovu, o tai gali būti vertinama kaip ieškovo savininko teisių pažeidimas.
Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių, kilusių dėl negalėjimo išnuomoti savo turto dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, atlyginimą, kasacinis teismas pažymėjo, kad valdydamas turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesant susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos pajamų iš jam priklausančios neatidalytos turto dalies. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas pritarė pirmos instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei žalos.
2024 m. liepos 25 d. Nr. e3K-3-156-1120/2024
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies laimėjus ginčą, kasacinis teismas nurodė, kad turi būti vertinama: ar ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškovo reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovės) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą. Net ir tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs.
Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pagrindo pripažinti ieškovės elgesį nesąžiningu nebuvo, o dėl ieškinio sumos sumažinimo atsakovė nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovės materialusis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi bei ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko toks pat – įrodyti defektų nebuvimą, kasacinis teismas konstatavo, kad teismui tenkinus visus ieškovės sumažintus ieškinio reikalavimus, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2024 m. liepos 25 d Nr. e3K-3-155-781/2024
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės ieškinį jai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal administracinės paskirties patalpų perplanavimo į gyvenamosios paskirties patalpas projektą, kai vienas iš bendraturčių – atsakovė – atsisakė duoti sutikimą dėl tokio patalpų perplanavimo. LAT, atsižvelgdamas į žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes: tai, jog pastatas yra administracinės paskirties, jame esančios ginčo patalpos ir kitos patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat tai, kad gyvenamosios paskirties patalpų (butų) ploto dalis sudaro labai mažą (2,8 proc.) dalį pastato bendrojo ploto, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę taikytinas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, t. y. šią teisę bendraturčiai įgyvendina bendru sutarimu. Todėl siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, būtina pateikti visų pastato bendraturčių rašytinius sutikimus, kuriais pritariama atitinkamiems statybos darbams.
Žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad, ieškovei siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra būtinas atsakovės sutikimas dėl projekto, nepriklausomai nuo to, kad daliai projekte nustatytų statybos darbų tokio sutikimo nereikia, nes šiems darbams atlikti nėra reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi ieškovė darbams, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir darbams, kuriems jis nereikalingas, atlikti pasirinko rengti vieną projektą, pasirinktos projekto įgyvendinimo formos požiūriu ji turėjo pagrindą prašyti bendraturčių sutikimo dėl viso projekto įgyvendinimo. Todėl nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, jog civilinė byla turėjo būti nutraukta ieškovei neturint teisinio suinteresuotumo dėl to, kad dėl statybos darbų atlikimo atsakovės sutikimas iš viso nebuvo reikalingas.
Kasacinis teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, kad asmens, siekiančio gauti statybos leidimą, teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą atsiranda tik viešojo administravimo subjektui atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl pateiktų ne visų reikalaujamų dokumentų (dėl negauto bendraturčio sutikimo). Asmens teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą kyla būtent negavus bendraturčio sutikimo dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo.
Įvertinęs visus atsakovės kasacinio skundo argumentus, LAT paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais
Ieškinys tenkintas ir pripažinta ieškovės teisė be atsakovės sutikimo įgyvendinti projektą.
2024 m. liepos 25 d Nr. e3K-3-157-381/2024