LAT nutarčių apžvalga 2024 m. liepos 15 d. – 19 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų specialistų išvadoms, kuriomis įtariamasis (kaltinamasis) gynėsi nuo jam pareikštų įtarimų (kaltinimų), kaip turtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas priminė savo praktiką, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). LAT konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą inicijavusių ir atlikusių valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga. Todėl teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
LAT konstatavo, kad kaltinamasis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese ekspertą ar specialistą ir dėl to patyręs išlaidų, baudžiamojoje byloje turi teisę teikti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iš valstybės lėšų jo išteisinimo atveju. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju ieškovas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, neteikė prašymo dėl savo turėtų išlaidų, be kita ko, už specialistų (auditorių) parengtas išvadas, pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo. Tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą pagal proceso dalyvio prašymą vertina būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 12 826 EUR baudžiamojoje byloje patirtų išlaidų už specialistų išvadas atlyginimą kaip turtinės žalos atlyginimą.
2024 m. liepos 18 d. Nr. e3K-3-153-684/2024
Viešųjų pirkimų byloje LAT pasisakė dėl tiekėjo savo jėgomis atliktų darbų vertės nustatymo vertinant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl patirties. Savo jėgomis atliktų darbų vertę tiekėjas apskaičiavo vertindamas savo jėgomis atliktus darbus pagal statybų teisės reguliavimą. Tačiau byloje buvo iškeltas klausimas, kad tiekėjo nurodytos sutarties vykdymo metu tiekėjas neturėjo įdarbintų statybininkų. Ši aplinkybė reiškia, kad tiekėjas negalėjo savo jėgomis atlikti nurodytos vertės darbų ir buvo pasitelkęs kitus subjektus, kurių neišviešino. Todėl LAT pripažino, kad tiekėjo pateikta informacija apie savo jėgomis atliktų darbų vertę yra neteisinga ir laikytina melaginga VPĮ 52 straipsnio prasme.
2024 m. liepos 18 d. Nr. e3K-3-182-381/2024
LAT sprendė klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ikisutartiniuose santykiuose, kai atsakovas – buto pardavėjas – nepagrįstai nutraukė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį ir atsisakė parduoti butą ieškovui. Byloje nukentėjusioji šalis prašė teismo priteisti ne tik tiesioginius nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo, bet ir negautą naudą (negautas pajamas), t. y. piniginį skirtumą tarp buto vertės preliminariosios sutarties sudarymo metu ir to paties buto rinkos vertės preliminarios sutarties nutraukimo metu. LAT konstatavo, kad tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai preliminariai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas, kurį šioje byloje pasirinko taikyti ieškovas, yra galimas ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju. LAT nurodė, kad abi šalys daugiau nei 1,5 metų vykdė preliminarią sutartį – ieškovas sumokėjo avansinius mokėjimus, atsakovas butą statė ir įrenginėjo, pakvietė ieškovą apžiūrėti butą bei pasirašyti buto 85% baigtumo apžiūros aktą. Šių aplinkybių pagrindu LAT konstatavo, kad šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį, ieškovas pagrįstai tikėjosi sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovo taikytas nuostolių apskaičiavimo metodas yra galimas.
2024 m. liepos 18 d. Nr. e3K-3-141-781/2024
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, jog atsakovė – savivaldybė – laiku ir tinkamai neatlikusi buto privatizavimo procedūrų, nepagrįstai nuo 2004 m. skaičiavo ir reikalavo sumokėti nuomos mokestį, kurį ieškovė laikė patirta žala. Ieškovės teigimu, savivaldybė atliko tęstinį ieškovės teisių pažeidimą (skaičiavo nuomos mokestį), kuris tęsėsi iki 2020 m., kai tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis ir buvo nutrauktas nuomos mokesčio už butą skaičiavimas. Atsakovė ieškovės reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nesutiko, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, o teismams sprendžiant priešingai – prašė jį atnaujinti.
Priešingai nei sprendė žemesnės instancijos teismai, LAT nustatęs, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į savivaldybę su reikalavimu pradėti buto privatizavimo procedūras ir nutraukti nuomos mokesčio skaičiavimą, o taip pat ir tai, kad ieškovė savo teisę privatizuoti butą teismo tvarka pradėjo ginti nuo 2011 m., sprendė, kad šiuo laikotarpiu ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Todėl LAT šį terminą atnaujino.
Spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, LAT nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo teises pateikdama atsakovei prašymą ir dokumentus dėl buto privatizavimo. Tačiau atsakovė nevykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų atidžiai ir rūpestingai, nes nepagrįstai neinformavo ieškovės apie privatizavimo eigą ir nenurodė, kad prarado ieškovės jai teiktus dokumentus. Nustatęs, kad tuo atveju, jei ieškovės prašymas būtų buvęs tinkamai ir laiku išnagrinėtas, buto privatizavimo procedūros būtų įgyvendintos dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir ieškovei nebūtų kilusi pareiga mokėti nuomos mokesčio už butą, LAT, priešingai nei žemesnės instancijos teismai, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Dėl tos priežasties byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2024 m. liepos 17 d. Nr. e3K-3-150-1075/2024
Viešųjų pirkimų byloje LAT pasisakė dėl tiekėjo savo jėgomis atliktų darbų vertės nustatymo vertinant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl patirties. Tiekėjas pateikė neteisingą informaciją apie tiekėjo savo jėgomis atliktų darbų vertę. Tačiau tiekėjas patikslino informaciją iš karto gavus perkančiosios organizacijos paklausimą ir pašalino abejones dėl savo atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Todėl LAT sprendė, kad tokiu atveju nėra pagrindo spręsti dėl tiekėjo siekio suklaidinti perkančiąją organizaciją ir dėl to nepripažino informacijos melaginga VPĮ 52 straipsnio prasme.
2024 m. liepos 18 d. Nr. e3K-3-177-781/2024
LAT byloje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą, per kurį žemėtvarkos skyriui turi būti pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla, aiškinimo ir taikymo.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2018-08-22 iki 2020-06-30) nustatytas imperatyvus 6 mėnesių terminas nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo žemėtvarkos skyriui pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Praleidus 6 mėnesių terminą, priimamas sprendimas neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Byloje susidarė situacija, kai NŽT skyrius ne kartą reikalavo atlikti projekto pakeitimus, dėl ko žemės sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti užbaigta rengti ir pateikta žemėtvarkos skyriui. Kasacinis teismas konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neįvertinę visų byloje esančių įrodymų, nepagrįstai laikė 6 mėnesių terminą kaip pasibaigusį.
2024 m. liepos 11 d. Nr. 3K-3-5-421/2024