LAT nutarčių apžvalga 2024 m. liepos 1 d. – liepos 5 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas byloje sprendė klausimą dėl apeliacinio teismo teisės perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, kai bylą kasacinis teismas buvo perdavęs nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
LAT konstatavo, kad situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla yra perduota iš naujo nagrinėti LAT nutartimi, perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra galimos, jei nustatomi absoliutūs pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnis).
Visgi, LAT pažymėjo, kad tokie atvejai yra išimtiniai. Kasacinis teismas pabrėžė, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o spręsdamas jų priėmimo klausimą, netaikyti naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo taisyklės.
Nagrinėtoje byloje LAT konstatavo, kad dalis ginčo tarp šalių buvo išspręsta pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame teisme buvo ginčijamas tik kompensacijos priteisimo klausimas ir tik dėl šio klausimo nenuodugnaus išnagrinėjimo kasacinis teismas bylą grąžino į apeliacinę instanciją. Atitinkamai, negalima konstatuoti, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė. Dėl to, LAT pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla buvo perduota kasacinio teismo nutarimu, bylą nepagrįstai grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2024 m. liepos 3 d. Nr. e3K-3-144-1120/2024
Nutartis bus aptarta, kai bus viešai paskelbta.
2024 m. liepos 3 d. Nr. e3K-3-148-381/2024
Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo vertintina tai, ar ieškovė jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Kasacinis teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, tačiau tai, kad reikšdama pradinį ieškinį, ieškovė nepasirūpino pareikalauti papildomų duomenų iš atsakovės, prisidėjo prie atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo.
2024 m. liepos 3 d. Nr. e3K-3-135-684/2024
Kasacinis teismas byloje pasisakė dėl draudiko subrogacijos teisės į už žalą atsakingą asmenį, namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo bei dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Pasisakydamas dėl draudiko subrogacijos teisės į už žalą atsakingą asmenį, LAT priminė savo praktiką, kad sprendžiant dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturi reikšmės, ar draudikas laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių ir ar pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuo atveju, jei būtų sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Pasisakydamas dėl namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo, LAT priminė savo praktiką, kad griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės) namo administratoriui taikoma tik konstatavus, kad žala padaryta dėl statinio ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Administraciniu aktu paskirtam namo administratoriui perduota pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą namo administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė. Todėl kasacinis teismas namo administratorių laikė atsakingu dėl žalos, buto savininko patirtos dėl buto užliejimo esant nesandariai stogo dangai.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, procesiniame sprendime nurodęs, kad labiau tikėtina, jog buvo atliktas netinkamas ar nepakankamas stogo dangos remontas, pasisakė dėl stogo remontą atlikusio asmens (neįtraukto į bylą) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2024 m. liepos 4 d. Nr. e3K-3-146-403/2024
LAT pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų. Byloje nebuvo įrodinėjamas sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas, atvedęs bendrovę prie nemokumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įmonės bankrotą pripažino tyčiniu atsižvelgdami tik į senojo įmonės akcininko ir vadovo veiksmus, atliktus bendrovei jau esant nemokiai.
Kasacinis teismas, apžvelgęs anksčiau suformuotą praktiką, priminė, kad jeigu bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali pažeisti kreditorių teises. Todėl kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis.
Vertindamas bylos aplinkybes, teismas išaiškino, kad juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal minėtą normą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.
Nors teisėjų kolegija pripažino iš esmės teisiškai pagrįsta teismų išvadą, kad atsiskaitymas tik su vienu iš bendrovės kreditorių (bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku) bendrovei esant nemokiai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą požymį, teismai nustatyto pažeidimo išsamiau nevertino pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, t. y. neįvertino, ar nurodytas požymis šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pakankamas spręsti dėl sąmoningo esminio nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo, reiškiančio tyčinį bankrotą, ar vis dėlto turėtų būti įvertintas naudojant kitas teisines priemones.
Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
2024 m. liepos 4 d. Nr. e3K-3-145-823/2024