LAT nutarčių apžvalga 2024 m. kovo 25 d. – kovo 29 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas išaiškino, kad ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, pagal bendrą taisyklę yra arbitruotini. Išimčių nenustato nei Komercinio arbitražo įstatymas, nei Viešųjų pirkimų įstatymas. Todėl arbitruotini yra tiek ginčai dėl tokių sutarčių keitimo, tiek ir dėl jų vykdymo. Nearbitruotinas ginčas būtų tada, jeigu dėl konkretaus viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo pagal įstatymą reikėtų organizuoti naują viešojo pirkimo procedūrą. Šiuo konkrečiu atveju ginčą dėl sutarties pakeitimo pagal šalių sudarytą susitarimą LAT pripažino ginču dėl sutarties vykdymo ir priskyrė jį arbitražo jurisdikcijai.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-88-823/2024
LAT sprendė ginčą dėl galimybės konkliudentiniais veiksmais pratęsti gyvenamojo namo ir žemės sklypo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje expressis verbis įtvirtinta, kad sutarties pakeitimai daromi tik raštu. Teismas nustatė aiškų ir nedviprasmišką abiejų šalių bendrą ketinimą tęsti bendradarbiavimą ir po preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl darė išvadą, kad nė viena iš šalių nelaikė, jog prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Todėl teismas konstatavo, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė preliminariosios sutarties galiojimo terminą. Šalims nesusitarus dėl konkretaus sutarties galiojimo pratęsimo termino, sutartis laikytina pratęsta vienerių metų laikotarpiui (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-80-378/2024
Atleidžiant darbuotoją išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, jei vėliau darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, yra laikoma darbuotojo nepagrįstu praturtėjimu, kai darbuotojas atsisako išmoką grąžinti darbdaviui. LAT konstatavo, kad tam pačiam asmeniui dėl to paties atleidimo iš darbo negali priklausyti garantijos (išmokos) pagal dvi skirtingas atleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias Darbo kodekso normas. Ilgalaikio darbo išmokos mokėjimo pagrindas išnyksta darbuotojo atleidimo pagrindą pakeitus iš Darbo kodekso 57 straipsnio, numatančio ilgalaikio darbo išmoką, į Darbo kodekso 218 straipsnį, t. y. kai darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu nusprendžiama negrąžinti darbuotojo į pareigas, pripažinus, kad atleidimas buvo neteisėtas. Pareiga šią įmoką gražinti į ilgalaikio darbo išmokų fondą kyla darbdaviui. Atitinkamai, darbuotojui kyla pareiga gautą išmoką grąžinti darbdaviui. Darbuotojui šios pareigos nevykdant, išmoka laikoma gauta be teisinio pagrindo (nepagrįstas darbuotojo praturtėjimas). Ilgalaikio darbo išmoka yra papildoma finansinė garantija atleistam darbuotojui, skirtingai nei darbo užmokestis, kuris asmeniui mokamas už atliekamą darbą pagal darbo sutartį. Dėl to ilgalaikio darbo išmoka negali būti prilyginama darbo užmokesčiui ir nėra taikoma teisės norma, nustatanti, kad darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-90-684/2024
Trys junginės veiklos partnerės – rangovės – susitarė, kad jei užsakovas sumokės mokėtinas sumas į vienos iš jungtinės veiklos partnerių sąskaita, ši partnerė per 2 dienas paskirstys mokėtinas sumas partnerėms. Jei su kitomis partnerėmis bus vėluojama atsiskaityti, lėšas gavusi partnerė privalės kitoms partnerėms mokėti po 0,1% dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. LAT konstatavo, kad nurodyta sutarties nuostata įtvirtina kompensacines palūkanas. LAT taip pat nustatė, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau, nei įgijo teisę į palūkanas pagal sutartį. Pagal tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovės – partnerės – pareiga pervesti pinigus ieškovei kilo ne nuo darbų užbaigimo dienos, o nuo dienos, kai užsakovas lėšas už atliktus darbus perveda į vienos iš partnerių (šiuo atveju – atsakovės) sąskaitą. Ieškovė į teismą kreipėsi užbaigusi darbus, tačiau nelaukė, kol užsakovė pinigus perves atsakovei.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-79-313/2024
Byloje buvo nagrinėta situacija, susijusi su dalyvavimu kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje.
Programos vykdytoja (ieškovė) savo lėšomis atnaujino kiemą, kuriuo ji dalinasi kartu su atsakovais, nes jiems priklausantis pastatas yra ieškovės administruojamo namo kaimynystėje. Ieškovė pateikė reikalavimą atsakovams padengti dalį išlaidų už bendro kiemo atnaujinimo darbus. Šį reikalavimą ji grindė bendru ieškovės ir atsakovų dalyvavimu kaimynijos teritorijos atnaujinimo programoje. Atsakovai nesutiko apmokėti išlaidų teigdami, kad programos eiga jie niekad nesidomėjo, o vien iš jų formalus prašymo prisijungti prie programos negali kilti pareiga apmokėti kiemo atnaujinimo darbus.
Teismas pabrėžė, kad pareiga apmokėti programos vykdymo išlaidas kyla, kai asmenys ne tik formaliai prašo prisijungti prie teritorijų atnaujinimo programos, bet ir aktyviai dalyvauja rengiant ir derinant atnaujinimo darbų projektą bei jo apmokėjimo sąlygas. Tam turi būti sudaroma jungtinės veiklos sutartis, o jos tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo. Dėl išlaidų, kurios viršytų savivaldybės paramą ir jas padengti turėtų programos dalyviai, dalyviai taip pat turi balsuoti atskirai.
Kita vertus, reikšminga ir tai, kad atsakovai naudojasi ieškovės lėšomis atliktų kiemo atnaujinimo darbų rezultatu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šios aplinkybės nevertino, todėl LAT grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-76-469/2024
Byloje buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo pagal paskolos sutartį arba be teisinio pagrindo. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl paskolos grąžinimo, ieškovui (kreditoriui) kyla pareiga įrodyti pinigų perdavimo skolininkui ir skolininko įsipareigojimo paskolą grąžinti faktą, o skolininkui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. LAT konstatavo, kad negalima teigti, jog atsakovė turtą įgijo be pagrindo, nes pati ieškovė teigia, jog pinigus pervedė kaip paskolą. Šiuo atveju, teismas sprendė, kad neįrodyti yra nei paskolos teisiniai santykiai, nei nepagrįstas praturtėjimas, nes atsakovė pagrindė, jog pinigai buvo pervesti kaip atlygis pagal sutartį.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-70-916/2024
Byloje buvo sprendžiama dėl didesnių nei nustato įstatymai šalių sutartų procesinių palūkanų ir jų skaičiavimo. Pagal tarp šalių sudarytą susitarimą atsakovei delsiant atsiskaityti su ieškove, jai turėjo būti mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašė jai priteisti sutartyje numatyto dydžio procesines palūkanas ne tik už sumą, kurią uždelsė sumokėti atsakovė, bet ir už palūkanas, kurias teismas priteisė nuo atsiskaitymo termino praleidimo iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, ieškovė prašė atlyginti ir sutartines procesines palūkanas nuo priteistų sutartinių palūkanų. LAT pabrėžė, kad to reikalauti galima tokiu atveju, jeigu šalys susitardamos dėl palūkanų, mokėtinų iki visiško prievolės įvykdymo, būtų susitarusios ir dėl procesinių palūkanų už priskaičiuotas palūkanas dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Bylos atveju tokio susitarimo nebuvo.
LAT padarė išvadą, kad priteisiant šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, negalima vadovautis reguliavimu, taikomu įstatymu nustatytoms procesinėms palūkanoms, o kartu ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią visais atvejais procesinės palūkanos skaičiuojamos ir už priteistas palūkanas dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo.
Galiausiai, šalių teisė reikalauti sutartimi sulygtų didesnių procesinių palūkanų, negu yra numatytos įstatyme, nėra absoliuti. Teismas vis tiek turi vertinti, ar sutartų palūkanų dydis neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo bei protingumo principams, ir spręsti dėl jų mažinimo ar nemažinimo. Šio vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatliko, todėl LAT grąžino bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
2024 m. kovo 28 d. Nr. e3K-3-95-403/2024