LAT nutarčių apžvalga 2024 m. balandžio 15 d. – balandžio 19 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl nuostolių, sukeltų laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atlyginimo, ir dėl to, kokius įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas, šalis turi pateikti teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad jei ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinys vėliau įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas, tai yra visiškai pakankama aplinkybė nustatyti ieškovo neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo tikslais. Atsakovo neaktyvumas, pasireiškęs jam neprašant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ar jų pakeisti, nepaneigia ieškovo veiksmų neteisėtumo. Tačiau visais atvejais, net ir nustačius neteisėtus ieškovo veiksmus, gali būti atlyginta tik reali dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kilusi žala. Maža to, jei yra nustatoma, kad ieškovo – juridinio asmens – vadovas, ieškovo vardu teikdamas ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgėsi nesąžiningai atsakovo – konkretaus kreditoriaus – atžvilgiu, tokio asmens veiksmai taip pat gali būti laikomi neteisėtais, ir juridinio asmens vadovui gali kilti asmeninė atsakomybė prieš šį kreditorių. Teismas pabrėžė, kad, skirtingai nei paties ieškovo atžvilgiu, vien tik ieškinio atmetimo nepakanka nustatyti juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumą.
Kasacinis teismas šioje byloje taip pat pakeitė teismų praktiką, susijusią su tuo, kokius bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžiančius dokumentus šalis turi pateikti teismui. Teismas nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius išlaidų advokatui apmokėjimą. Išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai pakanka pateikti dokumentus, patvirtinančius advokato suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį). Jei išlaidos nėra apmokėtos, teismui turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. Tokiu dokumentu gali būti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokiu atveju nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Dėl išlaidų atlyginimo sprendžiantis teismas, vertindamas išlaidų dydį pagal Teisingumo ministro rekomendacijas, koeficientą, reikalingą priteistinų išlaidų dydžiui apskaičiuoti, turėtų nustatyti pagal teismo sprendimo, kuriuo skirstomos išlaidos, priėmimo datą.
2024 m. balandžio 19d. Nr. 3K-7-50-313/2024
Išnagrinėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl šalių sudarytos paskolos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. LAT nurodė, kad ginčo paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis, o atsakovas – nėra verslininkas, nes byloje nebuvo nustatyta: (1) kad atsakovas informaciją apie paskolų teikimą skelbdavo laikraščiuose ir (ar) skolindavo pinigus per tarpininkus; (2) atsakovas veiklą vykdė sistemiškai, reguliariai ir nuolatos. Be to, teismas pažymėjo, kad nors verslininko sąvoka Europos Sąjungos teisėje suprantama plačiai, tačiau pavieniai sandoriai, kuriais gali būti siekiama tam tikro pelno (ir (ar) jis įgyjamas), negali būti pakankama priežastis asmenį savaime pripažinti verslininku. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o notarinės formos sutarčių pakeitimai taip pat privalo būti atlikti notarine forma. Šalims dėl paskolos grąžinimo termino ir palūkanų mokėjimo susitarus žodžiu ir raštu, bet ne notarine forma, tokie sutarties pakeitimai laikytini negaliojančiais.
2024 m. balandžio 18 d. Nr. e3K-3-82-1120/2024