LAT nutarčių apžvalga 2023 m. sausio 2 d. – sausio 6 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partnerė dr. Simona Drukteinienė
Dažnai susiklosto situacijos, kai teismas byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, jog atsakovas privalo atsakyti, sumažina ieškovo prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą ir priteisia tik jos dalį. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar teismas turi mechaniškai taikyti bendrą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, kuri numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos pagal „pralaimėjęs moka“ principą proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų vertei. Įsivaizduokite, kad teismas priteisė ieškovui 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš prašytų 20 000 EUR, nors nustatė visas atsakovo atsakomybės sąlygas. Kitaip tariant, teismas laikė, kad ieškovas tiesiog užsiprašė per didelio žalos dydžio. Tokiu atveju pagal mechaniškai taikomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę ieškovui iš atsakovo būtų priteista 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų bei atsakovui iš ieškovo būtų priteista 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu atsakovas advokato nesamdė ir bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, iš ieškovo jokia suma nebūtų priteista, tačiau ieškovas vis tiek liktų nukentėjęs – jam būtų priteista tik dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors bylą jis laimėjo.
Kasacinis teismas suvienodino savo praktiką, nurodydamas, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo bendra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė negali būti taikoma mechaniškai. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi teisę ieškovui priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui nepriteisti nieko. Kaip teismai turi elgtis tais atvejais, kurių taip pat pasitaiko nemažai – kai ieškovas pareiškė itin didelės sumos neturtinės žalos reikalavimą, nes taip subjektyviai vertina savo išgyvenimus, nors teismų praktika rodo, kad analogiškose bylose priteisiamos gerokai mažesnės sumos? Tokiu atveju, tenkinęs tik dalį ieškovo neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo. Jei jų nepatyrė, teismas gali elgtis kaip aprašyta aukščiau – priteisti ieškovui iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui nepriteisti nieko.
LAT nutarčių apžvalga:
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suvienodino savo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai yra iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Bylinėjimosi paskirstymo klausimas iškilo byloje prieš Lietuvos Respubliką, žemesnės instancijos teismams pripažinus prokurorų veiksmus neteisėtais ir visiškai tenkinus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei iš dalies tenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė kasaciniu skundu įrodinėjo, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui turi būti priteistos proporcingai pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų – žalos dydžio – proporciją.
Kasacinis teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką, atmetė atsakovės kasacinį skundą. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, teismas taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, faktą, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
2023 m. sausio 4 d. e3K-7-75-916/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 9 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje ieškovai – cokoliniame aukšte esančio buto savininkai – reikalavo iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“ priteisti turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios intensyvios liūties metu patvinus upelio pralaidai ir vandeniui užtvindžius ieškovų butą, atlyginimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors lietus per se negali būti laikomas nenugalima jėga, kadangi jo faktą galima numatyti ir tam pasiruošti, išskirtinė momentinė liūtis šiuo atveju buvo priežastis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio ir buvo užlietas ieškovų butas. Ieškovų nurodomi neteisėti veiksmai – netinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema, netinkamas paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas – buvo nulemti ne atsakovių veiksmų ar neveikimo, bet buvo nenugalimos jėgos padarinys. Todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai liūtį pripažino nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri turėtų būti laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai, todėl atsakomybė šiuo atveju nekyla.
2023 m. sausio 4 d. Nr. e3K-3-40-611/2023
Sprendžiant medikų neteisėtais veiksmai padarytos žalos atlyginimo ginčą, kilo klausimas dėl atliktos ekspertizės, skirtos įvertinti nustatytą diagnozę bei gydymo taktiką, įrodomosios reikšmės. Kasacinis teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes ekspertizės aktas nebuvo pakankamai išsamus, kėlė abejones dėl nešališkumo reikalavimo, nebuvo išsamiai motyvuotas. Be to, bylą nagrinėję teismai pažeidė ir kitas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Dėl to byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
2023 m. sausio 6 d. Nr. e3K-3-43-313/2023
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo pasiūlyto neįprastai mažo vieno iš darbų įkainio (0,01 EUR). Kasacinis teismas sprendė, kad VPĮ 57 straipsnio 1 dalies reguliavimas dėl neįprastai mažos kainos yra taikomas bendros kainos atžvilgiu. Todėl nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius. Tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu yra perkančiosios organizacijos diskrecija.
2023 m. sausio 5 d. Nr. e3K-3-50-378/2023
Byloje buvo išspręstas klausimas dėl dovanojimo sutarties negaliojimo actio Pauliana instituto pagrindu ir dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo. Atsakovai įrodinėjo, kad ginčijamu notarinės formos dovanojimo sandoriu buvo patvirtinti anksčiau tarp jų įvykę dovanojimo sandoriai. Pritardamas žemesnės instancijos teismų sprendimams, kasacinis teismas nurodė, kad dovanojimo sutartys yra realinės, todėl laikomos sudarytomis nuo, šiuo atveju, lėšų perdavimo momento. Įstatymas nedraudžia šalims vėliau notarine tvarka patvirtinti susitarimo. Tai šiuo atveju buvo padaryta vėliau (po kelių pinigų perdavimo sandorių) sudaryta notarinės formos sutartimi. Kadangi ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą (dovanotoją) atsirado vėliau nei buvo sudarytos dovanojimo sutartys (nepaisant notarinės formos nesilaikymo fakto), ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą.
2023 m. sausio 6 d. Nr. e3K-3-44-684/2023
Valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos įtvirtina būtinas sąlygas valstybinei žemei išnuomoti be aukciono. Joms nebeegzistuojant, nelieka pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Tokios sutartys privalo būti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) nutrauktos anksčiau termino. Kadangi tai yra ne tik NŽT teisė, bet ir pareiga, sutarties stabilumo principui (favor contractus) prioritetas nesuteikiamas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad valstybinėje žemėje turint pastatų ir siekiant žemę toliau nuomotis ne aukciono tvarka, įstatymų nustatyta tvarka galima kreiptis į NŽT dėl naujų nuomos sutarčių sudarymo. Nesikreipus į NŽT dėl naujų sutarčių sudarymo, statiniai privalo būti nukelti nuo valstybinės žemės.
2023 m. sausio 6 d. Nr. e3K-3-51-701/2023
Akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimas kitų įstatymų nustatytais atvejais yra teisėtas nustačius kumuliatyvių sąlygų visumą: i) akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimas turi būti tiesiogiai nustatytas teisės akte; ii) apribojimas turi būti nustatytas įstatyme, o ne kitų rūšių teisės aktuose; iii) kitų įstatymų normose nustatyti akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimai siejami su tose teisės normose nurodytų jų taikymo sąlygų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, t. y. su jose įstatymų leidėjo tiesiogiai įtvirtinta valia taikyti tokius apribojimus, o ne su teismo procesiniu sprendimu ar kitų asmenų valia, ir taikytini vadovaujantis įstatymu nuo tose teisės normose nurodytų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
Jei balsavimo teisių apribojimas taikomas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindu, sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisės į akcijas, taip pat reikia nustatyti kumuliatyvių sąlygų visumą: i) balsavimo teisės apribojimą taiko teismas; ii) šis apribojimas nustatomas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą; iii) laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės į akcijas.
2023 m. sausio 5 d. Nr. e3K-3-46-701/2023
Kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nustatęs, kad teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrijų įstatymo nuostatas dėl žemės ūkio bendrovės narį apibūdinančių ir jį nuo bendrovės pajininko atribojančių požymių. Teismai nepagrįstai nepripažino (nelaikė) ieškovo žemės ūkio bendrovės nariu, todėl priėmė neteisėtą teismo sprendimą atmesti tiek ieškovo reikalavimą pakeisti bendrovės likvidatorių, tiek ir reikalavimą pripažinti bendrovės narių susirinkimo sprendimą negaliojančiu.
2023 m. sausio 6 d. Nr. e3K-3-49-421/2023
Byloje spręsta dėl teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo bei teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. LAT išaiškino, kad nėra pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo tuo pagrindu, jog bylos šalį atstovavęs advokatas prieš dešimtmetį vadovavo teismo, kuriame nagrinėta byla, skyriui, kai jame bylą nagrinėję teisėjai net nedirbo. Neteisingas teisės normų aiškinimas ir taikymas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo. Tačiau papildomą sprendimą teismai gali priimti tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo atitinkamą prašymą pateikia įstatymo nustatytu terminu arba pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą ir teismas šį prašymą tenkina. Kasacinis teismas panaikino procesinio sprendimo dalį, kuria, šaliai neprašius atnaujinti praleisto termino, patenkintas pavėluotai pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
2023 m. sausio 5 d. Nr. e3K-3-47-403/2023
Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, o šis reguliavimas yra imperatyvus. Negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises paneigiant efektyvumo principą – įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šioje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant, ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai, turi būti nustatyta: (1) ar ieškovė turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis yra privalomas), (2) ar ieškovė tokio leidimo neturi (nors jis yra privalomas). Pirmuoju atveju, tam, kad teismas tenkintų ieškinį, ieškovė turi įrodyti savo ketinimą užbaigti statyti nebaigtus statyti statinius ir naudoti šiuos statinius pagal paskirtį, o antruoju atveju – teismas turi ieškinį atmesti.
2023 m. sausio 5 d. Nr. e3K-3-45-969/2023