LAT nutarčių apžvalga 2023 m. rugsėjo 25 d. – rugsėjo 29 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Danielius Matonis.
Europos Sąjungos reglamentu dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams įtvirtintų sankcijų įtaka sutartiniams santykiams
Ieškovė prašė iš atsakovės (finansų įstaigos) priteisti skolą – pagal mokėjimo kortelių aptarnavimo sutartį iš ieškovės klientų surinktas lėšas. Teismai nustatė, kad ieškovė yra susijusi su asmeniu, kuriam taikomos sankcijos, todėl ieškinį atmetė. Įgyvendinant tarptautines sankcijas, visos sankcionuoto asmens tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos lėšos bei ekonominiai ištekliai yra įšaldomi. Įšaldymas taikomas ne tik į sankcijų sąrašus įrašytiems asmenims, bet ir tam turtui, kurį į sankcijų sąrašus įrašyti asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja. Be to, sąsajos gali būti konstatuojamos ne tik pagal kontrolės kriterijų, bet ir pagal kitus santykius – sutartinius ryšius, subjekto sektoriaus svarbą, faktines sankcionuoto asmens galimybes naudotis ekonominiais ištekliais bei lėšomis.
Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad subjektui nepaneigus savo sąsajų su sankcionuotu asmeniu, šio subjekto kontrahentui dėl lėšų įšaldymo negali kilti atsakomybė pagal reikalavimą dėl skolos priteisimo. Sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles. Todėl sandoriai ir prievolės sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu negali būti vykdomos. Kiekvienas asmuo turi pareigą vertinti verslo partnerius ryšių su sankcionuotais subjektais aspektu. Esant pagrindu, asmenys turi spręsti dėl galimybės tęsti teisinius santykius su tokiu subjektu
Kasacinis teismas taip pat analizavo finansų įstaigos pareigos atlikti įšaldymą ir su pareigos informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie atliktą įšaldymą santykį. Tačiau reikalavimo informuoti nesilaikymas nepaneigia pareigos įšaldyti lėšas. Todėl teismas pripažino, kad reikalavimo pateikti informaciją institucijai pažeidimas nelemia paties atlikto lėšų įšaldymo neteisėtumo.
2023 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-233-916/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Šioje byloje kilo ginčas dėl keliasdešimt tūkstančių eurų pinigų sumos: šalys nesutarė dėl to, kokiu pagrindu šią pinigų sumą turi atsakovė (avansas už prekes, paslaugų teikimas ar kt.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bylos duomenys nepatvirtina realaus paslaugų teikimo fakto, šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį pripažino tariamuoju (dėl akių sudarytu) sandoriu ir priteisė ieškovei reikalautą pinigų sumą nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimo dalį, kuria sutartis pripažinta negaliojančia, tačiau paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista pinigų sumą nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.
Kasacinis teismas išaiškino, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių klausimą. T. y. teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti. Taip pat teismas turi nustatyti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Bylos dalis buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
2023 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-239-1120/2023
Byloje dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti užsienyje studijuojančius pilnamečius vaikus svarbu nustatyti, įvertinti ir užtikrinti tėvų paramos pilnamečiam vaikui būtinų dviejų sąlygų pusiausvyrą: 1) paramos būtinumą ir 2) tėvų galimybės teikti išlaikymą realumą. Net ir nustačius esant pirmą sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Įvertinęs besimokančios ieškovės turtinę padėtį ir pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, o ne rūpinimuisi pragyvenimui būtinomis lėšomis, bei atsakovo – ieškovės tėvo – finansinę padėtį ir realias galimybes teikti išlaikymą ieškovei, kasacinis teismas pritarė pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimams, kad ieškovei būtina tėvų parama, kol ji baigs studijas.
2023 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-241-684/2023
Nagrinėdamas klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo saugotojui atsisakius perduoti sandėliuojamas akcizais apmokestintas prekes (dyzelinius degalus), LAT pakartojo suformuotą praktiką: pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos, tačiau rūpestingumo pareiga nėra vienoda savo pobūdžiu, turiniu ir laipsniu. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, naftos produktai turi būti sandėliuojami pagal paslaugos teikėjo ir produkto savininko sutart. Pirminiam savininkui pardavus prekes bei naujam savininkui nesudarius sutarties su paslaugos teikėju, paslaugos teikėjas neturi pagrindo naujo savininko laikyti pagrįstu savininku.
2023 m. rugsėjo 26 d. Nr. e3K-3-243-1075/2023
Jei byloje pirmoje instancijoje yra nagrinėjami keli klausimai, o apeliacine tvarka kažkuris iš klausimų nėra apskundžiamas, teismas neturi dėl tokio klausimo pasisakyti bei vertinti aplinkybių.
Savo teisių gynybos būdą renkasi pačios proceso šalys. Ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti formuojamas ieškovo. Teismas nors ir turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tačiau ši pareiga nereiškia nei teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nei keisti ieškinio dalyką.
Galiausiai, nepaisant to, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, tai nelemia pareigos asmeniui nesinaudoti išoriniais teisininkais bei neatima galimybės prašyti išlaidų, patirtų advokato pagalbai, priteisimo.
2023 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-235-611/2023
Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimą šioje byloje, atsižvelgė į bendrovėje susiklosčiusią išskirtinę situaciją, kai bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dėl bendrovės akcininkų konflikto, tą pačią dieną buvo priimti du skirtingi sprendimai: (1) neatšaukti iki tol įgaliojimus turėjusios bendrovės valdybos, ir (2) bendrovės valdybą atšaukti bei sudaryti naujos sudėties valdybą. Šių sprendimų teisėtumas buvo įvertintas teismine tvarka kiek anksčiau: sprendimas „neatšaukti valdybos“ teismų pripažintas negaliojančiu, o reikalavimas pripažinti negaliojančiais sprendimus „dėl ankstesnės valdybos atšaukimo ir naujos sudėties valdybos išrinkimo“ buvo atmestas. Šios bylos ginčo nagrinėjimo metu veikusi valdyba buvo priėmusi sprendimą bendrovės direktoriumi paskirti ieškovą bei įgalioti šios sudėties valdybos narį pasirašyti su ieškovu darbo sutartį.
Ieškovas kasacinio teismo nagrinėtoje byloje kėlė klausimą – nuo kurio momento teisinius padarinius sukelia ginčijamą darbo sutarties pakeitimą priėmusios valdybos sudėties neteisėtumo konstatavimas: ar nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas neteisėtumas, ar nuo to momento, kai buvo priimtas neteisėtas sprendimas dėl ankstesnės valdybos įgaliojimų išsaugojimo.
Kasacinis teismas nurodė, kad teisiniai padariniai dėl tokio sprendimo pripažinimo negaliojančiu kyla nuo neteisėto sprendimo priėmimo momento t. y. pripažinta, jog neteisėtos sudėties valdyba negali priimti valdybos kompetencijai priskirtų sprendimų, tarp kurių – ir spręsti dėl darbo sutarties sąlygų su bendrovės vadovu. Todėl vertino, kad darbo sutartis, kuri buvo sudaryta su ieškovu, yra negaliojanti CK 1.92 straipsnio pagrindu, nes ją bendrovės vardu sudarė įgaliojimų neturėjęs atstovas (valdybos narys).
2023 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-236-943/2023
Kasacinis teismas konstatavo, kad kitoje byloje patvirtinta šalių taikos sutartis turi ją sudariusių šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę, tačiau neturi prejudicinės reikšmės, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Atsižvelgiant į tai, kitoje byloje patvirtinta taikos sutartis nagrinėjamoje byloje gali būti tik vienu iš įrodymų, tačiau prejudicinių faktų neįtvirtina.
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-247-684/2023
Kainos sumažinimas dėl sumažėjusios darbų apimties, kai pirkimų sutartis sudaryta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, savo esme yra ne pirkimo sutarties keitimas, kaip numato Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas. Tai pirkimo sutarties vykdymas pirkimo dokumentuose ir pačioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Tokiu atveju pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos iš anksto sutartyje aptartomis aplinkybėmis ir nustatyta tvarka, pvz., sumažėjus darbų apimčiai. Konkretūs galimi pirkimo sutarties pakeitimai pirkimo dokumentuose turi būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami.
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-245-916/2023
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, kasacinis teismas nurodė, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas visų pirma turi nustatyti, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Tada nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas.
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-251-701/2023
Byloje dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo padarinių LAT analizavo teisių gynimo būdų – restitucijos ir nuostolių atlyginimo – santykį. Teismas išaiškino, kad dvišalės restitucijos taikymas negali paneigti ar apriboti šalies, pažeidusios sutartį, civilinės atsakomybės. Tais atvejais, kai šalys susitaria, kad prievolės dalykas lieka pardavėjo nuosavybė, iki pirkėjas visiškai atsiskaitys, ir (ar) susitaria, kad prievolę pažeidęs pirkėjas netenka teisės į sumokėtą avansą (kaip patirtų minimalių pardavėjo nuostolių dėl prievolės pažeidimo), tai savaime neapriboja pardavėjo teisės reikalauti nuostolių, viršijančių pirkėjo sumokėtą avansą, atlyginimo, nebent šalių sutartyje būtų susitarta kitaip.
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-253-381/2023
Vertindamas, ar darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, teismas nurodė, kad jeigu yra sudaryta speciali komisija ar kitoks subjektas, kuris atlieka vertinimą, jam nėra privaloma remtis tik galiojančia valstybinės tarnybinės etikos komisijos išvada. Sprendimas gali būti motyvuojamas ir specialaus subjekto atlikto tyrimo pagrindu. Teismas byloje taip pat pakartojo suformuotą praktiką, kad turi būti analizuojami tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji pažeidimo požymiai, o drausminė nuobauda pritaikoma atsižvelgiant į visų kriterijų visumą. Galiausiai, teismas konstatavo, kad sudarius specialią komisiją, kuri atlieka tyrimą dėl pažeidimo, vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai paskirti yra skaičiuojamas nuo specialaus subjekto išvados gavimo dienos, nepaisant aplinkybės, kad anksčiau priimta valstybinės tarnybinės etikos komisijos išvada buvo panaikinta.
2023 m. rugsėjo 29 d. Nr. e3K-3-281-1120/2023