LAT nutarčių apžvalga 2023 m. rugsėjo 11 d. – rugsėjo 15 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocijuotoji partnerė Simona Vosylienė.
Kasacinis teismas gilinosi į neautorizuotų mokėjimų įvykdymo bei to nulemtų nuostolių atlyginimo reglamentavimą bei pateikė keletą svarbių praktinių taisyklių, kurias finansų įstaigoms gali būti itin sunku įvykdyti.
Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp mokėtojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo. Mokėtojas teigė, kad nuo jo banko sąskaitos buvo nurašytos pinigų sumos, nors jis tokių mokėjimų neautorizavo. Mokėjimo paslaugų teikėjas tokiems mokėjimams saugaus autentiškumo patvirtinimo reikalavimų netaikė.
LAT išaiškino, kad mokėtojas turi teisę į neautorizuotos operacijos sumos sugrąžinimą, o paslaugos teikėjas turi pareigą ją sugrąžinti, išskyrus atvejus, kai (i) mokėtojas veikia nesąžiningai ir/arba (ii) mokėtojas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidžia vieną ar kelias Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėtojo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl neautorizuoto mokėjimo, mokėtojui pakanka tik nurodyti, kad jis neautorizavo mokėjimo operacijų, o mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių Mokėjimų įstatymo 34 str. nustatytų pareigų. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja saugesnio autentiškumo patvirtinimo, mokėtojui dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai tenka tik tuo atveju, jeigu jis veikė nesąžiningai. Šių aplinkybių įrodinėjimas turi būti pagrįstas konkrečiais tokį mokėtojo elgesį pagrindžiančiais įrodymais, o visa įrodinėjimo našta tenka išimtinai mokėjimo paslaugų teikėjui.
Teismas nurodė, kad įrodinėjant mokėtojo nesąžiningumą nebus laikoma pakankamu įrodymu aplinkybė, kad mokėtojas dažnai prisijungė prie savo sąskaitos ir galėjo matyti įtartinus mokėjimus (sąskaitos balanso mažėjimus). Mokėjimo paslaugų teikėjas papildomai turėtų įrodyti, kad mokėtojas prisijungimų prie sąskaitos metu tikrai galėjo pastebėti neautorizuotas operacijas, be to, tokia pastebėjimo galimybė turi koreliuoti su sutartinėmis nuostatomis (šiuo atveju sutartyje buvo įtvirtinta mokėtojo pareiga ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti informaciją apie sąskaitoje atliktas mokėjimo operacijas ir apie neautorizuotas operacijas pranešti per 60 dienų, tuo tarpu neautorizuoti mokėjimai buvo atlikti mėnesio eigoje). Mokėjimo paslaugų teikėjui taip pat numatyta pareiga pagrįsti, kiek prisijungimas prie savo sąskaitos pats savaime būtų leidęs pastebėti pinigų sumažėjimą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad sąskaita buvo pildoma tam tikromis lėšų sumomis, bei pareiga ištirti, kiek mokėtojo kreipimasis po to, kai buvo pastebėti neautorizuotos mokėjimo operacijas, apskritai galėjo sumažinti neautorizuotų mokėjimo operacijų riziką ir atsiradusį nuostolį.
Nustatęs tokią aukštą įrodinėjimo naštą mokėjimo paslaugų teikėjui, teismas konstatavo, kad mokėtojo nesąžiningumas byloje nebuvo nustatytas, dėl ko mokėjimo paslaugų teikėjo nuo atsakomybės neatleido.
Mokėjimo paslaugų teikėjas konkrečiu byloje išnagrinėtu atveju privalo grąžinti mokėtojui nuo jo sąskaitos nurašytas mokėtojo neautorizuotų mokėjimų sumas.
Byloje buvo išspręstas ginčas tarp mokėtojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo. Mokėtojas teigė, kad nuo jo banko sąskaitos buvo nurašytos pinigų sumos jam mokėjimų neautorizavus. Ginčo mokėjimai buvo atlikti banko kortele, kuri susieta su banko sąskaita. Neautorizuoti mokėjimai vyko ne prisijungus prie mokėtojo paskyros, o pardavėjo svetainėje suvedus mokėtojui priklausančios kortelės duomenis. Banko kortelė nebuvo prarasta, taip pat byloje nebuvo duomenų, kad jos duomenys be mokėtojo valios būtų tapę prieinami tretiesiems asmenims. Mokėjimo paslaugų teikėjas netaikė saugaus autentiškumo patvirtinimo mokėjimams, nors Reglamentas Nr. 2018/389 jau buvo taikomas.
LAT konstatavo, kad:
Mokėtojas turi teisę į neautorizuotos operacijos sumos sugrąžinimą, o paslaugos teikėjas turi pareigą ją sugrąžinti, išskyrus kai: 1) mokėtojas veikia nesąžiningai ir (ar) 2) mokėtojas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidžia vieną ar kelias Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėtojo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis.
Paslaugos teikėjui taikoma griežtoji atsakomybė, tačiau ji neeliminuoja mokėtojo pareigos elgtis rūpestingai ir atsakingai. Paprastas mokėtojo neatsargumas neatleidžia paslaugos teikėjo nuo atsakomybės. Kilus ginčui dėl neautorizuoto mokėjimo, mokėtojui pakanka tik nurodyti, kad jis neautorizavo mokėjimo operacijų, o mokėtojo paslaugos teikėjas turi įrodyti, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių Mokėjimų įstatymo 34 str. nustatytų pareigų. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja saugesnio autentiškumo patvirtinimo, mokėtojui dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai tenka tik tuo atveju, jeigu jis veikė nesąžiningai.
Didelis mokėtojo neatsargumas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei mokėtojas elgėsi labai nerūpestingai. Kad mokėtojas elgėsi labai nerūpestingai, turi įrodyti mokėjimo paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečius tokį elgesį pagrindžiančius įrodymus. Ši įrodinėjimo našta negali būti perkelta mokėtojui. Dideliu mokėtojo neatsargumu gali būti laikoma duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims, neidentifikuotiems telefoniniu ryšiu, kas pažeidžia sąskaitų apsaugą ir sudaro galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti sąskaitose esančiais pinigais. Personalizuotų (slaptų, žinomų tik vartotojui) prisijungimo prie sąskaitų duomenų atskleidimas telefoniniu ryšiu tretiesiems asmenims rodo ne tik ieškovo neteisėtus, pažeidžiančius sutarties sąlygas veiksmus, bet ir neprotingą, išskirtinai nerūpestingą elgesį, kuris kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, lėmęs pinigų iš jo sąskaitų pervedimą tretiesiems asmenims. Todėl jam tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai.
Vien tai, jog buvo naudojama mokėtojo mokėjimo priemonė, savaime nereiškia mokėtojo didelio neatsargumo. Tokiu atveju mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas. LAT nurodė, kad šioje byloje buvo neįrodyta, jog ieškovė anksčiau pastebėjo neautorizuotas operacijas (vien prisijungimas prie sąskaitos nebuvo laikomas pakankamu to įrodymu); buvo neįvertinta, kad pačioje sutartyje nustatyta pareiga ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrinti informaciją apie sąskaitoje atliktas mokėjimo operacijas ir apie neautorizuotas operacijas pranešti per 60 dienų (oponentai įrodinėjo, jog per mėnesį laiko ieškovė daug kartų prisijungė prie sąskaitos ir neva galėjo pastebėti įtartinas operacijas); liko nepagrįsta, kiek pats savaime prisijungimas prie savo sąskaitos leidžia pastebėti pinigų sumažėjimą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad sąskaita buvo pildoma tam tikromis lėšų sumomis; turi būti tiriama, kiek ieškovės kreipimasis po to, kai ji pastebėjo neautorizuotas mokėjimo operacijas, apskritai galėjo sumažinti neautorizuotų mokėjimo operacijų riziką ir atsiradusį nuostolį.
LAT konstatavo, kad mokėtojo nesąžiningumas byloje nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo atleisti paslaugos teikėjo nuo atsakomybės. Nuostolių dydžio klausimui išspręsti LAT grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. e3K-3-182-1075/2023
Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį nutraukusi šalis veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus.
LAT dar kartą pakartojo savo praktiką, jog nukentėjusi šalis negali remtis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turi reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.
Situacija, kai, lizingo gavėjai ginčijant atsakovės išrašytą sąskaitą už automobilio remontą ir nesant kitokio įsiskolinimo pagal lizingo sutartį, lizingo davėja nutraukia sutartį vien formaliais pagrindais, pasilikdama tiek sumokėtas lizingo įmokas, tiek sutarties dalyką – automobilį, prieštarauja bendriesiems elgesio standartams bei specifiniams elgesio standartams, susiklosčiusiems lizingo teisinių santykių pagrindu.
2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. e3K-3-232-684/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl santuokos nutraukimo poros nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, kuri teismo sprendimo pagrindu neteko nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių veikų interesus ir jų teisę į būstą, savo iniciatyva nustatė uzufruktą ieškovo turtui. LAT konstatavo, kad teismas uzufruktą nustatė tinkamai, tačiau jo pabaigą nepagrįstai susiejo ne su piniginės kompensacijos išmokėjimu atsakovei, bet išimtinai tik vaikų pilnametyste. Taip buvo neproporcingai suvaryta ieškovo nuosavybės teisė. Dėl šios priežasties LAT apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį pakeitė, nurodydamas, kad atsakovei yra suteikiama teisė (uzufruktas) naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu iki piniginės kompensacijos išmokėjimo, tačiau ne ilgiau nei išsituokusios poros nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.
2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. e3K-3-179-378/2023
Byloje dėl buto, esančio renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, buvo keliamas klausimas, ar už buto dalį atidalijamam bendraturčiui (valstybei) priteistina kompensacija mažintina daugiabučio namo renovacijos išlaidų dalimi. LAT konstatavo, kad tokiu atveju nustatant bendraturčiui mokėtinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bendraturtis patyrė renovacijos išlaidų ir (ar) kokią jų dalį patyrė. Jeigu bendraturtis nepatyrė renovacijos išlaidų, nustatant kompensacijos dydį, turi būti nustatoma tokio buto ar patalpų rinkos vertė atimant buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos, ir nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai.
2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. e3K-3-228-611/2023
Byloje dėl leidimo atlikti servituto kelio remonto darbus be tarnaujančio daikto savininko sutikimo, kai po servituto nustatymo buvo pakeista viešpataujančiojo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas (iš „žemės ūkio“ į „kita – naudingųjų iškasenų teritorijos“), LAT konstatavo, kad servituto turėtojas, kuriam numatyta teisė servituto keliu važiuoti ne bet kokiomis transporto priemonėmis, bet tik žemės ūkio technika, neturi teisės nustatyto servituto kelio vietoje be tarnaujančio daikto savininko sutikimo įrengti smėlį vežančioms transporto priemonėms tinkamą važiuoti kelią.
2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. e3K-3-181-403/2023
Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo.
Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat pakartojo ankstesnėje praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas išaiškino, kad garantinio pobūdžio šalies pareiškimas kitai šaliai reiškia, kad tam tikri faktai ar sąlygos atitinka ir atitiks tikrovę tam tikrą laiką. Rizika dėl garantinio pobūdžio pareiškimo turinio atitikties tikrovei paprastai priskirtina pardavėjai, todėl iš esmės jai ir turėtų tekti neigiami padariniai, jei minėtas pareiškimas nepasitvirtina. Kartu tai reiškia, kad jeigu viena iš šalių sutartyje įtvirtina tam tikrą garantiją, ši turėtų būti vertinama kaip jos pareiga, kurios pažeidimas leidžia kitai šaliai naudotis sutarčių teisėje įtvirtintais gynybos būdais.
2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. e3K-3-89-916/2023
Išnagrinėjęs bylą dėl kreditorių reikalavimų nemokumo procese pagrįstumo, LAT išaiškino, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotais principais dėl teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismo surengti žodinį posėdį. Tuo atveju, jei jie šia teise nepasinaudoja, jų teisės bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra pažeidžiamos. Analizuodamas šalių argumentus dėl įrodymų, kuriais grindžiamas finansinis reikalavimas, įrodomosios galios, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai pagrįstai darė išvadas remdamiesi dokumentų kopijomis, nes byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti kopijomis ar kitais įrodymais.
2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. e3K-3-231-1120/2023
Byloje dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam bendraturčiui, LAT konstatavo, kad toks turtas teismo leidimu nemokumo administratoriaus ar antstolio gali būti parduodamas, kai: (i) yra vykdomas išieškojimas iš kito nebankrutuojančio bendraturčio; (ii) kito nebankrutuojančio asmens skolų išieškojimas yra nukreiptas būtent į turtą, bendrosios nuosavybės teise priklausantį kartu su bankrutuojančiu asmeniu; (iii) toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu jo pardavimas dalimis; yra gautas bendraturčio pritarimas dėl tokio pardavimo arba ir nesant jo pritarimui, jeigu nesutikimas nėra pagrįstas. Jeigu nebankrutuojančio bendraturčio skolų išieškojimas nėra nukreiptas į bendrosios nuosavybės teise su bankrutuojančiu asmeniu priklausantį turtą, viso turto kaip vientiso objekto pardavimas galimas tik esant nebankrutuojančio bendraturčio sutikimui, o jo nesant – nėra galimas. Tik kai abiejų bendraturčių skolų išieškojimas priverstine tvarka yra nukreiptas į bendrą turtą ir turto savininkai nebegali savarankiškai juo disponuoti, turtas gali būti parduodamas kaip vienas objektas be bendraturčių sutikimo, nes tokiu atveju gaunama didesnė suma, kuri labiausiai atitinka tiek turto savininkų skolininkų, tiek jų kreditorių interesus.
2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. e3K-3-230-611/2023