LAT nutarčių apžvalga 2023 m. liepos 10 d. – liepos 14 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jį automobilio savininku ir išreikalauti jį iš neteisėto atsakovo valdymo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis teismas priminė anksčiau suformuluotą taisyklę: kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais. Kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, jog kadangi ieškovas turi dokumentus, patvirtinančius juridinį faktą – ieškovo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę, todėl jo reikalavimas nuosavybės teisę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu yra nepagrįstas. LAT konstatavo, kad teismai pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį kaip nenagrinėtiną teisme.
2023 m. liepos 11 d. Nr. e3K-3-197-943/2023
Kasacinėje byloje dėl teisės išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo teismas nagrinėjo ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų klausimą. Ieškinio senaties terminą nutraukia dvi aplinkybių grupės: skolininko veiksmai šiam pripažįstant skolą bei asmens kreipimasis į teismą dėl teisių gynimo. Sprendžiant dėl antrosios aplinkybių grupės, kreipimusi į teismą laikomi bet kokie asmens veiksmai, kurie sukelia analogiškus padarinius kreipimuisi į teismą. Kasacinis teismas pripažino, kad savininko kreipimasis į prokuratūrą su prašymu grąžinti pavogtą automobilį savo padariniais prilyginami ieškinio pareiškimui ir todėl nutraukia ieškinio senaties terminą.
2023 m. liepos 11 d. Nr. e3K-3-201-1120/2023
Byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar galima reikalauti vykdyti galiojančią didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį natūra, kai dėl kompetentingos valstybės institucijos sprendimo, kuriuo uždrausta taikyti diskriminacinę kainodarą, sutarties sąlyga dėl ieškovei taikomų paslaugų kainų (jų diferencijavimo atsižvelgiant į galutinių paslaugų gavėjų buvimą fiziniais ar juridiniais asmenimis) pripažinta nevykdytina.
Kasacinis teismas, remdamasis sutarties privalomumo (lot. pacta sunt servanda) principu, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo vykdyti sutartį natūra išimtį, kai sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai. Tokią išvadą lėmė šios aplinkybės:(i) šalių sutartis laikytina viešąja sutartimi, (ii) ji nėra nutraukta ar pakeista, (iii) dėl kompetentingos valstybės institucijos sprendimo pripažinta nevykdytina jos sąlyga dėl ieškovei taikomų kainų nėra esminė ir (iv) ši spraga gali būti užpildyta, taip užkertant kelią prielaidoms pažeisti kompetentingos valstybės institucijos nustatytus įpareigojimus atsakovei nediferencijuoti ieškovei taikomų kainų priklausomai nuo galutinių paslaugų gavėjų. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti vykdyti sudarytą sutartį natūra, o atsakovė neturi teisės šios prievolės nevykdyti.
2023 m. liepos 12 d. Nr. e3K-3-136-378/2023
Sprendžiant dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, teismas turi įvertinti geriausius vaiko interesus, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių tėvas nevykdo savo pareigų vaikui, nustatyti, ar yra duomenų, kad tėvo elgesys, kurio valdžią siekiama apriboti, gali pasikeisti, taip pat įvertinti poreikį apklausti nepilnametį vaiką. Nustačius, jog pagrindo taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nėra, reikia nustatyti biologinio ryšio išlaikymą atitinkančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
2023 m. liepos 13 d. Nr. e3K-3-242-1120/2023
Sprendžiant klausimą, ar statybos buvo vykdytos teisėtai, turi būti nustatytas tikslus statybų vykdymo laikotarpis bei taikomas statybų vykdymo metu galiojęs aktualus teisinis reguliavimas ir jame keliami reikalavimai. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti įvertinami visi su statybos vykdymu susiję dokumentai. Pirmosios instancijos teismui pritaikius neaktualias teisės normas bei neištyrus visų byloje esančių įrodymų, o apeliaciniam teismui nepataisius šių pirmosios instancijos teismo klaidų, ginčas vertinamas kaip tinkamai neišnagrinėtas, todėl grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Papildomai kasacinis teismas nurodė, kad vien tai, jog teismai, priimdami procesinius sprendimus, nesivadovauja rekomenduojamais teismų procesinių sprendimų kokybės standartais, nėra atskiras pagrindas bylos peržiūrėjimui kasacine tvarka.
2023 m. liepos 13 d. Nr. e3K-3-205-701/2023
Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ne tik bylas, kylančias iš viešųjų pirkimų įstatymo reguliuojamų teisinių santykių, bet taip pat bylas, kylančias iš susitarimų dėl viešųjų paslaugų teikimo. Net ir turėdamas platesnius įgaliojimus viešųjų pirkimų bylose nagrinėti šalių ginčą ir galimybę peržengti pareikšto ieškinio ribas, teismas aktyviai veikti turi tik esant būtinybei siekiant apginti viešąjį interesą. Galiausiai teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimus dėl sandorių, reguliuojamų atskiruose teisės aktuose, turi būti taikomos ne tik bendrosios civilinio kodekso nuostatos, bet ir specialiojo įstatymo normos.
2023 m. liepos 13 d. Nr. e3K-3-220-381/2023
Aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, kasacinis teismas pažymėjo, kad ŽŪPŽĮĮ įtvirtintas specialusis teisių gynimo būdas, taikomas, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas – nevertintinas kaip sandorio negaliojimas ar sutarties nutraukimas, todėl pirkėjo teisių perkėlimas nėra laikomas restitucija natūra.
Ieškovui pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, o ieškinį pareiškus ieškinio senaties terminui jau pasibaigus, nelaikoma, kad ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, iš esmės tokiu būdu įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas subjektines teises.
2023 m. liepos 13 d. Nr. e3K-3-210-781/2023
Byloje nagrinėjama situacija, kai darbdavė, nesuteikdama darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nepaskelbė prastovos, o darbuotojo neatvykimą į darbą savo iniciatyva traktavo kaip darbuotojo buvimą nemokamose atostogose, nepaisant to, kad darbuotojas nebuvo išreiškęs valios dėl nemokamų atostogų suteikimo. Kasacinis teismas nurodė, kad ši situacija turi būti vertinama kaip de facto prastova, už kurios laikotarpį darbdaviui kyla pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį už prastovos laiką, be to, ir netesybas dėl darbdavės, nesant darbuotojo kaltės, uždelsimo su juo atsiskaityti.
2023 m. liepos 13 d. Nr. e3K-3-212-684/2023
Byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už statybos darbus, kai iš ieškovės kitoje byloje jau buvo priteisti nuostoliai už netinkamus statybos darbus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad galimos dvi situacijos: (1) šaliai yra kompensuojami nuostoliai tokia apimtimi, tarsi sutarties pažeidimo nebūtų buvę; (2) šalis, įgyvendindama dispozityvumo principą, pasirenka prašyti nuostolių atlyginimo, kuris grąžintų šalies padėtį į pradinę, t. y. atkurdama pradinę padėtį tarsi sutarties nebūtų buvę sudaryta ir jokie darbai nebūtų buvę atlikti. Pirmuoju atveju asmuo turi atsiskaityti už statybos darbus, o antruoju – ne. Kasacinis teismas darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokia apimtimi kitoje byloje buvo priteisti nuostoliai už nekokybiškus darbus. Be šios aplinkybės nustatymo neįmanoma nustatyti, ar atsakovė turi sumokėti už atliktus statybos darbus. Todėl kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2023 liepos 13 d. Nr. e3K-3-221-421/2023
Kiekvienas iš galimų užsakovo teisių gynybos būdų – reikalavimas pašalinti darbų trūkumus, reikalavimas sumažinti rangos sutarties kainą ir reikalavimas priteisti defektų šalinimo išlaidas – yra savarankiški. Reikalavimas sumažinti rangos sutarties kainą turi būti grindžiamas rangovo sutaupymu dėl nukrypimo nuo technologinių reikalavimų, dalies darbų neatlikimo ar pan. Reikalavimas priteisti defektų šalinimo išlaidas gali būti tenkinamas prašant priteisti faktines defektų šalinimo išlaidas. Šie alternatyvūs užsakovo teisių gynybos būdai yra skirtingi. Byloje užsakovas reikalavo sumažinti rangos sutarties kainą užsakovo įrodinėta defektų šalinimo kaina, o apeliacinės instancijos teismas tokį reikalavimą pripažino pagrįstu. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai modifikavo užsakovo pasirinktą teisių gynybos būdą, ir konstatavo šalių lygiateisiškumo ir teisės į gynybą principų pažeidimą. Be to, kasacinis teismas konstatavo ir tai, kad teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nes byloje buvo du ekspertiniai aktai, o teismas rėmėsi tik vienu, nenurodydamas jokių nesutikimo su antruoju aktu motyvų.
2023 liepos 14 d. Nr. e3K-3-211-701/2023