LAT nutarčių apžvalga 2023 m. lapkričio 27 – gruodžio 1 d.
Nutartys nėra išviešintos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, todėl nuorodos į jas nepateikiamos.
Kasacinis teismas byloje nagrinėdamas klausimą dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimo sprendė, ar darbdavys turi teisę šias išlaidas vienašališkai išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio.
Pagal galiojantį reguliavimą, vienašališkos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio galimos tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Atitinkamai, LAT išaiškino, kad darbdavio teisė susigrąžinti lėšas, patirtas apmokant darbuotojo kvalifikacijos kėlimą, nereiškia išvados, kad darbdavys gali susitarti su darbuotoju šią teisę įgyvendinti tiesiog atlikdamas išskaitą iš darbuotojo atlyginimo. Vienintelė galima išimtis – kai susitarimas dėl išskaitų sudaromas tenkinant DK 33 straipsnio, leidžiančio nukrypti nuo imperatyvaus reguliavimo, sąlygas, t. y. toks sutarimas yra galimas tik tada, kai (i) darbuotojo darbo užmokestis viršija 2 šalies ūkio vidutinius mėnesinius darbo užmokesčio dydžius; (ii) pasiekiama darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra; (iii) nesitariama dėl išimčių iš neleistinų keisti kodekso nuostatų.
Papildomai LAT pažymėjo, kad net ir tenkinant DK 33 straipsnio sąlygas, darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas atsiranda tik tuomet, kai mokymo procese darbuotojas gauna papildomų žinių, kurios tiesiogiai nėra būtinos jo darbo funkcijoms atlikti.
2023 m. lapkričio 27 d. Nr. e3K-3-301-1120/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 1 bylą, kurią trumpai aptariame žemiau:
Teismas sprendė dėl skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, kai vaikas išvežtas gyventi į užsienio valstybę negavus kito tėvo sutikimo. LAT pažymėjo, tėvai dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo turėtų spręsti dar prieš pakeičiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, ir toks pakeitimas galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui. Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai vienas iš tėvų, nesant kito tėvo sutikimo, kartu su vaiku išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę. Atitinkamai, byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pradėta jau po to, kai buvo pradėta byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaikui išvykti į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas. Neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
2023 m. lapkričio 27 d. Nr. e3K-3-304-378/2023