LAT nutarčių apžvalga 2023 m. lapkričio 20 d. – lapkričio 24 d.
Pirkėjas, atsisakęs nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dėl neištaisomų daikto trūkumų, turi teisę reikalauti iš pardavėjo grąžinti daikto kainą ir atlyginti nuostolius, nulemtus sutarties sudarymo. Kai nuostoliai apskaičiuojami kaip analogiško turto įsigijimo kainos padidėjimas, turi būti vertinama turto kaina, buvusi sutarties atsisakymo metu, o ne teismo sprendimo priėmimo metu.
Byloje buvo sprendžiama dėl pirkėjo, įsigijusio esminių kokybės trūkumų turintį nekilnojamąjį daiktą (nebaigtą statyti gyvenamąjį namą), teisės reikalauti iš pardavėjo nuostolių atlyginimo, kai nuostoliai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp už šį daiktą sumokėtos kainos ir trūkumų neturinčio analogiško daikto rinkos vertės.
LAT nurodė, kad pirkėjas, atsisakęs pirkimo–pardavimo sutarties, turi teisę reikalauti iš pardavėjo grąžinti daikto kainą ir atlyginti nuostolius, nulemtus sutarties sudarymo. Nuostoliais gali būti laikomas analogiško turto kainos padidėjimas.
Susiklosčius situacijai, kai nekilnojamojo turto kainos itin pakilo, byloje kilo klausimas: kuriuo momentu buvusi analogiško turto kaina vertintina apskaičiuojant nuostolių dydį (kainų skirtumą) – sutarties atsisakymo metu ar teismo sprendimo priėmimo metu. LAT konstatavo, kad turi būti nustatoma daikto vertė, buvusi sutarties atsisakymo metu. Pirkėjas turi teisę atsisakyti nekokybiško daikto pirkimo–pardavimo sutarties nesikreipdamas į teismą, todėl nėra pagrindo vertinti kainą, buvusią teismo sprendimo priėmimo metu.
LAT taip pat akcentavo, kad jeigu būtų nustatyta, kad pirkėjas, pastebėjęs esminius daikto trūkumus, trukdančius naudoti daiktą, delsė apie juos informuoti pardavėją ir delsė atsisakyti sutarties, pardavėjas negali būti atsakingas už per šį laikotarpį įvykusį daikto kainos padidėjimą.
Galiausiai, LAT pažymėjo, kad turi būti vertinama būtent tokio daikto, kokį pirkėjui pardavė pardavėjas, vertė. Šiuo atveju pirkėjui pardavėjas pardavė 78 proc. baigtumo gyvenamąjį namą. Sprendžiant dėl pirkėjo nuostolių (kainų skirtumo dėl išaugusios turto vertės) turi būti vertinama būtent tokio baigtumo analogiško gyvenamojo namo rinkos kaina, buvusi sutarties atsisakymo metu.
2023 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-302-823/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklype nustatyto servituto. Ieškovas byloje, be kita ko, prašė išaiškinti nustatyto servituto turinį. LAT sprendė, kad servituto turinio nustatymas yra fakto klausimas, kuris yra svarbus sprendžiant ginčus dėl naudojimosi servitutu, servituto turinio pakeitimo ar panaikinimo, bet servituto turinio nustatymas pats savaime negali būti savarankišku ieškinio dalyku. Taip pat, LAT išaiškino, kad kadangi kelio servitutas buvo nustatytas vietinės reikšmės bendrojo naudojimo keliui ir yra skirtas susisiekimui tarp gyvenviečių užtikrinti, t. y. savivaldybių viešajai funkcijai įgyvendinti, savivaldybė taip pat laikytina servituto turėtoja, todėl turi prisidėti prie jo išlaikymo. Vienas iš ieškinio reikalavimų taip pat buvo prašymas panaikinti servitutą dėl to, kad sutampa viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkas. Spręsdamas dėl galimos servituto pabaigos šiuo pagrindu, kasacinis teismas nurodė, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrija ir atskiri jos nariai nėra tapatūs asmenys, todėl tarnaujančio ir viešpataujančių daiktų savininkai formaliai nesutampa.
2023 m. lapkričio 22 d. Nr. e3K-7-214-823/2023
Byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas, ar apartamentų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas taip pat įgijo nuosavybės teisę ir į atsakovams priklausiusias apartamentų kiemo aikštelės dalis. LAT rėmėsi savo praktika jog tam, kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Priešingu atveju reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas. Taip pat svarbia aplinkybe LAT pripažino tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog ieškovui perleidžiama valstybinės žemės nuomos teisė tokia pat apimtimi, kokią turėjo atsakovai. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, LAT konstatavo, kad apartamentų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas kartu įgijo nuosavybės teisę ir į atsakovams priklausiusias kiemo aikštelės dalis.
2023 m. lapkričio 22 d. Nr. e3K-3-300-403/2023
Byloje spręstas klausimas dėl įgyjamosios senaties. Nors byloje suinteresuoti asmenys prašė nustatyti faktą, kad ginčo turtas (klubas, kiemo aikštelė, takai bei tualetas) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas pagal įgyjamąją senatį, tačiau kartu teigė, jog minėtas ginčo turtas laikytinas suinteresuotiems asmenims priklausančio kito turto – vasarnamių priklausiniais. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, ar ginčo turtas laikytinas stovyklavietėje esančių vasarnamių priklausiniais, yra esminė. Taip yra todėl, kad šiai aplinkybei pasitvirtinus, būtų pagrindas konstatuoti, jog ginčo turtą ištiko pagrindinių daiktų (vasarnamių) likimas, t. y. jie bendrosios nuosavybės teise priklausytų poilsiavietėje esančių vasarnamių savininkams. Įgyjamosios senaties institutas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl negali būti taikomas tais atvejais, kai asmuo jau yra įgijęs nuosavybę į turtą kitu pagrindu. Kadangi žemesnių teismų instancijų teismai išsamiai netyrė daikto statuso, kasacinis teismas bylą gražino nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui.
2023 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-303-943/2023
LAT sprendė klausimus dėl teisėjo nešališkumo jam anksčiau dalyvavus nagrinėjant panašų ginčą tarp tų pačių šalių, ir dėl to, ar savarankišku ieškinio reikalavimu gali būti reikalavimas leisti atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo. Pirmuoju klausimu LAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir anksčiau išnagrinėtoje byloje tarp tų pačių šalių spręsti klausimai sutampa tik iš dalies, nes nagrinėjamoje byloje vertinami kiti nei ankstesnėje byloje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo projektai. Iš to teismas sprendė, kad abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Kasacinis teismas pažymėjo ir, kad nagrinėjant bylą atsakovai neteikė pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjos šališkumo. LAT taip pat konstatavo, kad bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo.
2023 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-305-611/2023
Viešųjų pirkimų byloje teismas sprendė dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir galimo konkurencijos ribojimo. Perkančioji organizacija siekė įsigyti jos jau turimai įrangai naudoti reikalingas medžiagas. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus medžiagų gamintojas, tačiau techniniai parametrai lėmė tik vieno gamintojo medžiagų atitikimą. Pirkimo dokumentuose nebuvo įvardinta galimybė pasiūlyti lygiavertes medžiagas. Teismas sprendė, kad pirkimas yra paskelbtas vienam gamintojui ir riboja konkurenciją.
2023 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-337-916/2023