LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gruodžio 4 – gruodžio 8 d.
Byloje ieškovė ginčijo sandorį, sudarytą tarp trečiojo asmens ir buvusio ieškovės valdybos nario, iš kurio ieškovei jau anksčiau buvo priteistas žalos atlyginimas. Kasacinis teismas pasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo ir jo atnaujinimo actio Pauliana atveju. Taip pat teismas sprendė ir dėl trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, nesąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana tenkinimo sąlygos.
Kasacinis teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą yra kildinama iš pareigos atlyginti žalą, padarytą neteisėtais jo, kaip buvusio valdymo organo nario, veiksmais. Teismas konstatavo, kad actio Pauliana senaties termino pradžia negali būti siejama su vykdomojo rašto pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas, išdavimu. Turi būti nustatytas konkretus momentas, kada ieškovė sužinojo apie jos teises pažeidžiantį tokio skolininko (atsakovo) sandorį, ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo tokio sužinojimo momento.
Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškinio senaties termino eigos metu ieškovės bankroto administratore buvo įmonė, kuri vėliau teismo buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratoriaus pareigų dėl pareigų nevykdymo, į tai, kad didžioji (esminė) dalis ieškinio senaties termino buvo praleista būtent dėl šio atstatydinto administratoriaus neveikimo, į tai, kad nuo naujo bankroto administratoriaus paskyrimo dienos iki ieškinio padavimo dienos praėjo mažiau nei vieneri metai, kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl šios priežasties, teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Galiausiai, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo anksčiau yra buvęs skolininko (atsakovo) sugyventinis, sandorio metu buvo ieškovės stebėtojų tarybos narys, pinigus pervedė į skolininko (atsakovo) motinos banko sąskaitą, pavedimo paskirtį nurodė abstrakčiai. Kasacinis teismas nurodė, kad visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu, ir iš jų galima spręsti, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas sudarydamas ginčo sandorį su skolininku (atsakovu).
2023 m. gruodžio 7 d. Nr. e3K-3-311-943/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar teismo skirta bauda statytojai už teismo įpareigojimo nevykdymą dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo gali būti padidinta statytojai nevykdant teismo įpareigojimo. LAT nurodė, kad statytojai nededant reikiamų pastangų pašalinti savavališkos statybos padarinius, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas ne dėl baudos didinimo, bet dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas turėtų vertinti, ar sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nustatant teisę už statytoją atlikti veiksmus, kurių ši neatliko, t. y. nustatant teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius. LAT paaiškino, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, ne visada yra griežtai asmeninio pobūdžio statytojo pareiga, kuri negali būti pavesta kitam asmeniui. Kiekvienu konkrečiu atveju gali ir turi būti sprendžiama, ar inspekcijai gali būti priskirta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad statytojos pareiga – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą – yra išimtinai asmeninė, teismas galėtų spręsti dėl paskirtos baudos dydžio efektyvumo ir, atitinkamai, jos didinimo.
2023 m. gruodžio 6 d. Nr. 3K-3-280-916/2023
Byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto kasacinis teismas konstatavo, kad kuomet yra įkeičiami keli objektai (jungtinė hipoteka), hipotekos sandorio šalys gali susitarti, kuri iš šalių nustatys įkeičiamų objektų realizavimo eilę. Teismas konstatavo, kad CK 4.194 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas, nėra imperatyvi. LAT priminė, kad turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimui negaliojančiu reikalinga nustatyti, jog turtas varžytinėse parduotas už esmingai mažesnę kainą nei to meto turto rinkos kaina. Nustatinėjant esmingai mažesnės kainos kriterijų ir vertinant dviejų nustatytų turto vertės dydžių skirtumą, procentinė kainų skirtumo išraiška yra reikšminga, tačiau negali būti suabsoliutinta. LAT konstatavo, kad aritmetinis kainų skirtumo dydis turėtų būti vertinamas konkrečia pinigų suma, gaunama šį skirtumą apskaičiavus, ir laikoma, kad kuo aritmetinis skirtumo dydis yra didesnis, tuo mažesnė jų skirtumo procentinė išraiška gali būti pakankama „esmingai mažesnės“ kainos aplinkybės egzistavimui konstatuoti.
2023 m. gruodžio 7 d. Nr. e3K-3-307-701/2023