LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gruodžio 25 d. – gruodžio 29 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partneris dr. Evaldas Klimas.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, kaip vertinti neteisėtai išduoto statybos leidimo padarinių ir priemonių proporcingumą nuosavybės teisės kontekste. „Džiugu, kai po itin retų atvejų – žodinio bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme, žemesnės instancijos sprendimas pakeičiamas atstovaujamojo kliento naudai“, – teigia Evaldas Klimas. Nutarimas sklandžiai atitinka nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, suteikdamas aiškumo ir nuoseklumo.
Nutarime pabrėžiama, kaip svarbu atskirti du skirtingus scenarijus: savavališką statybą, kai pastatas pastatomas be atitinkamo leidimo, ir neteisėtą statybą, kai teisme panaikinamas statybos leidimas. Savavališkos statybos atveju pasekmės yra griežtos, o neteisėtos statybos atveju akcentuojamas, netinkamo valdžios institucijų darbo poveikio sušvelninimas.
Labai svarbu pripažinti, kad asmens namo griovimas, ypač neteisėtos statybos atvejais, turi būti kruopščiai apgalvotas. Tai apima alternatyvių būsto sąlygų įvertinimą, nukentėjusiam asmeniui tenkančios naštos įvertinimą, griovimo, kaip priemonės, proporcingumo nustatymą ir vėlesnės padarytos žalos apskaičiavimą. Finansinė atsakomybė už tokią su griovimu susijusią žalą neturėtų nepagrįstai tekti mokesčių mokėtojams, ypač kai tokį griovimą sąlygoja išimtinai centrinės valdžios sąlygotos klaidos. Jei neteisėtumas būtų konstatuotas dėl paties statytojo netinkamų veiksmų – pasekmių rezultatas galėjo būti visai kitoks. Tokiu atveju statinio griovimas būtų neišvengiamas.
Aukščiausiojo Teismo dar kartą akcentuotas EŽTT praktikos laikymasis yra svarbus teisinių santykių stabilumui užtikrinti. Tikimės, kad šis sprendimas, bent jau nagrinėtoje situacijoje, paskatins geresnį valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant vykdyti įsipareigojimus. Teismo sprendimu dar kartą patvirtinama ypatinga žmogaus teisių svarba, pabrėžiant, kad valstybės padarytos klaidos gali būti ištaisytos nesukeliant asmenims nepagrįstų padarinių. Kaip nurodyta Konstitucijos 5 straipsnyje, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir būtina, kad jos laikytųsi šio įsipareigojimo.
Statinio nugriovimas kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė turėtų būti laikomas ultima ratio. Kai statybos neteisėtumą nulemia išimtinai valstybės ir savivaldos institucijų neteisėti veiksmai, neigiamos tokių veiksmų pasekmės neturi tekti vien savininkams.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba byloje įrodinėjo, kad Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame atsakovams priklausančiame žemės sklype jų naujai pastatytas gyvenamasis namas bei suplanuotas pagalbinio ūkio pastatas stovėti negali, nes, skirtingai nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ne dalis, o visas atsakovams priklausantis žemės sklypas yra draustinyje ir pagal archyvinius žemėlapius tame sklype nei sodybos, nei pavienių pastatų nėra buvę. Todėl ieškovė prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą bei projektavimo sąlygų sąvadą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir kitų kaltų asmenų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro, projektuotojų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – lėšomis pašalinti statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę ir atkurti žemės sklypo reljefo pirminę padėtį.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, vertino taikytos priemonės proporcingumą nuosavybės teisės neliečiamumo principo kontekste.
LAT konstatavo, kad šios bylos aplinkybėmis sprendimas nugriauti atsakovų gyvenamąjį namą neatitinka proporcingumo reikalavimo. Tokiu sprendimu nėra užtikrinama visuomenės ir privačių asmenų interesų pusiausvyra, nes ribojama atsakovų teisė į nuosavybę ir būsto neliečiamumą nesant (nebeegzistuojant) aiškaus visuomenės intereso, kurį siekiama apginti nugriovimu, ir nesant atsakovų kaltės dėl žalos, kuri dėl neteisėtos statybos buvo padaryta gamtai ir vertingoms jos savybėms.
Byloje atsakingomis dėl susidariusios situacijos pripažintos išimtinai valstybės ir savivaldos institucijos bei konstatuota, kad dėl neteisėtų šių institucijų veiksmų žemės sklypas yra negrįžtamai praradęs saugomą vertingą savybę. Be to, konstatuota, kad bendras poveikis Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio kaip visumos saugomoms vertybėms yra mažareikšmis. Todėl būtent valstybės ir savivaldos institucijos privalo imtis iniciatyvos ir veiksmų siekiant išspręsti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių klausimą švelnesnėmis nei statinio nugriovimas priemonėmis.
2023 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-165-943/2023