LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gruodžio 18 – gruodžio 22 d.
Kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali viešpataujančio daikto valdytojas, turintis savarankišką daikto valdymo teisę ar išvestinę iš daiktinių santykių (pvz., nuosavybės) kilusią teisę, bet ne įgijęs valdymą prievolinių teisinių santykių (pvz., nuomos) pagrindu.
Ieškovė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išsinuomojo valstybinės žemės sklypo dalį. Šiame sklype esančiame daugiaaukščiame pastate ieškovei nuosavybės teise priklausė prekybos patalpos, kurias ieškovė naudojo pagal paskirtį. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą per valstybinės žemės sklypą.
Kasacinis teismas nustatė, kad bylose dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, be kita ko, turi būti patikrinta, ar subjektas, reiškiantis ieškinį nustatyti servitutą, yra daikto savininkas ar valdytojas, kuris turi teisę kreiptis dėl servituto nustatymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra ne valstybinio žemės sklypo savininkė, o nuomininkė. Valdytoja, turintis valdymo teisę, atsiradusią prievolinių teisinių santykių pagrindu, neturi teisės reikšti ieškinio dėl servituto nustatymo. Tačiau teismas pripažino, kad viešpataujančiuoju daiktu gali būti pripažintos patalpos daugiaaukščiame pastate, nors jame kitos patalpos nuosavybės teise priklauso ir kitiems savininkams. Tarnaujančiuoju daiktu gali būti ir gretimas žemės sklypas nei tas žemės sklypas, kuriame yra viešpataujantysis daiktas. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti servituto nustatymo gretimame sklype.
Teismas išaiškino, kad galimybė normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujantįjį daiktą savaime nereiškia, kad visada turi būti galimybė prie tokios paskirties patalpų privažiuoti vienos ar kitos rūšies motorinėmis transporto priemonėmis. Todėl pritardamas apeliaciniam teismui kasacinis teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė jog (i) negali naudoti prekybos paskirties patalpų pagal tiesioginę paskirtį ir kad (ii) iki savo patalpų valstybinės žemės sklype negali užsitikrinti neribodama atsakovų nuosavybės teisės.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-338-381/2023
Ieškinio senaties eiga prasideda tada, kai rangovas darbų neįvykdo per papildomai nustatytą terminą.
Projektavimo darbų rangos byloje LAT konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne tada, kai rangovė praleido terminą darbams įvykdyti, o kai darbų neįvykdė ir per papildomai nustatytą terminą. Taip pat LAT vertino, kad pagal projektavimo darbų rangos sutartį rangovas (projektuotojas) privalo patikrinti užsakovo pateiktą projektavimo užduotį ir duomenis. Projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Tokia projektuotojo pareiga nepašalina užsakovo pareigos tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas, susijusias su statybos procesu, be kita ko, pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-332-611/2023
Reikalavimas pakeisti nesąžiningą kredito sutartį, sudarytą su vartotoju, dėl kredito užsienio valiuta (Šveicarijos frankais), galėtų būti tenkinamas nustačius, jog sutarties panaikinimas konkrečiam ieškovui sukeltų ypač žalingas pasekmes.
Pripažinus nesąžiningomis su vartotojais sudarytų kredito sutarčių sąlygas dėl kredito užsienio valiuta (Šveicarijos frankais) suteikimo, kasacinis teismas sprendė dėl tokio pripažinimo sukeliamų teisinių pasekmių.
Vadovaujantis ESTT praktika, nesąžininga sutarties sąlyga gali būti naikinama tik tuo atveju, jei sutartis, panaikinus sąlygą, lieka galioti, nepraradusi prasmės. Jei sutarties tolesnis vykdymas be joje esančių nesąžiningų sąlygų yra neįmanomas, negaliojančia pripažįstama visa sutartis ir taikoma restitucija. ESTT išaiškino, kad ir tuo atveju, jei dėl visos sutarties panaikinimo vartotojui kiltų ypač žalingų pasekmių, dėl kurių jis, pavyzdžiui, atsidurtų teisiškai nesaugioje padėtyje, bet kurios nebūtų siejamos vien su piniginiu pobūdžiu, nacionalinis teismas turi išimtinę galimybę panaikintą nesąžiningą sąlygą pakeisti dispozityviąja nacionalinės teisės nuostata arba bendru atitinkamos sutarties šalių susitarimu taikoma nuostata.
Ieškovų reikalavimas pakeisti ginčo sutartis, užuot panaikinus sutartis, kas lemtų ieškovų pareigą nedelsiant grąžinti bankui visą kredito suma, galėtų būti tenkinamas nustačius, jog sutarties panaikinimas konkrečiam ieškovui sukeltų ypač žalingas pasekmes. Tai yra fakto klausimas. Todėl kasacinis teismas bylos dalį dėl sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis teisinių pasekmių grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2023 m. gruodžio 22 d. Nr. e3K-3-385-969/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Sprendžiant dėl panaudos sutarties ir jungtinės veiklos sutarties atribojimo, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties šalių interesai ir bendras jų tikslas (dalykas). Ne jungtinės veiklos sutartys paprastai pasižymi skirtingais, priepriešiniais šalių interesais.
2023 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-264-403/2023
COVID-19 pandemija ir su ja susiję apribojimai gali būti laikoma objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
2023 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-331-969/2023
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiama dėl galimybės pakeisti sutarties kainą remiantis tuo, kad tiekėjui tapo sudėtingiau ją vykdyti dėl pasikeitusių aplinkybių. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nes grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Tačiau kasacinis teismas pasisakė šiais aspektais: (1) viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose VPĮ turi prioritetą prieš kitus teisės aktus, (2) VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti sutarčių keitimo pagrindai yra atskiri ir savarankiški, (3) jeigu sutartyje numatytos kainos peržiūros taisyklės yra nepakankamos atliepti nenumatytus rinkos pokyčius, tai sutartis gali būti keičiama dėl nenumatytų aplinkybių VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris turi prioritetą prieš CK 6.204 straipsnį.
2023 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-349-469/2023
Terminas pateikti kasaciniam skundui dėl nutarties, kuria bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kita nutarties dalimi dėl bylos esmės, yra vienas mėnuo. Taip yra todėl, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra susijęs su perduotos iš naujo nagrinėti bylos dalimi. Tik ją išnagrinėjus bus žinoma atmestų ir patenkintų materialinių reikalavimų proporcija.
2023 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-319-684/2023
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiama dėl sutarties kainos keitimo ir sutartyje nustatytos kainos perskaičiavimo tvarkos keitimo. Tiekėjas prašė taikyti kitą nei sutartyje nustatytas indeksas. Kasacinis teismas sprendė, kad to padaryti negalima VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtyje. Tačiau toks pakeitimas galėtų būti vertinamas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą – kaip atliekamas dėl nenumatytų aplinkybių. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, tai LAT grąžino bylą šioje dalyje apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
2023 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-325-916/2023
Budėjimas darbuotojo gyvenamojoje (ne darbo) vietoje gali būti laikomas darbo laiku, jei jis objektyviai riboja darbuotojo galimybes tenkinti savo asmeninius ar socialinius interesus. Tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes dėl darbuotojui taikomų ribojimų intensyvumo, teismas gali teisingai kvalifikuoti budėjimo laiką, parinkti ir pritaikyti vieną iš pasyvųjį budėjimą ar pasyvųjį budėjimą namuose reglamentuojančių DK normų.
2023 m. gruodžio 20 d. Nr. e3K-3-328-684/2023
Kadangi darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų priteisimo, o bylos nagrinėjimo metu ieškovui mirus ieškovo teisių perėmėjai išreiškė valią neperimti ieškovo teisių civilinėje byloje, kasacinis teismas civilinę bylą nutraukė.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-375-969/2023
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu teisėtumo. Tiekėjas nesudarė sutarties nustatytu laiku remdamasis tuo, kad jis kreipėsi į perkančiąją organizaciją siekdamas susitarti dėl sutarties pakeitimo iš karto po sutarties sudarymo. Sutarties pakeitimo poreikį tiekėjas grindė dėl karo išaugusiais sutarties vykdymo kaštais. Kasacinis teismas sprendė, kad viešųjų pirkimų sutartys gali būti keičiamos po sutarties sudarymo VPĮ 89 straipsnio nustatytais pagrindais. Todėl tiekėjo siekis iš anksto suderinti būsimą sutarties pakeitimą ir dėl to nepasirašyti sutarties yra nepagrįstas. LAT pažymėjo, kad esant tokiai situacijai tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį. Tiekėjo pareiga tokiu atveju atlyginti nuostolius nekyla automatiškai ir, atitinkamai, perkančioji organizacija negali automatiškai pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Turi būti vertinamas tiekėjo veiksmų (ne-) sąžiningumas. Jeigu tiekėjas nesąžiningas, tai gali būti pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Vien tiekėjo aktyvumas bandant susiderėti dėl būsimo sutarties pakeitimo nebuvo pagrindas laikyti tiekėjo veiksmus sąžiningais. Todėl LAT sprendė, kad atsisakymas sudaryti sutartį buvo nulemtas išimtinai tiekėjui nepalankių aplinkybių atsiradimo – galimo sutarties vykdymo kaštų padidėjimo. Atitinkamai, perkančiosios organizacijos sprendimas pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu buvo pripažintas teisėtu.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-335-916/2023
Sprendžiant klausimą dėl atlygio antstoliui nustatymo, kai šalys sudarė taikos sutartį nepasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nurodytam terminui, yra svarbus taikos sutarties sudarymo, o ne realaus sprendimo įvykdymo (atsiskaitymo) momentas. Kadangi šalys sudarė taikos sutartį dėl skolos padengimo iki raginime nustatyto termino pabaigos ir antstolis neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų, antstoliui atlyginimas neturi būti mokamas.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-329-313/2023
Nagrinėdamas klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į lėšas (banko paskolą), pervestas į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą skolininko asmeninę sąskaitą, kasacinis teismas nusprendė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, yra vienkartinio pobūdžio ir taikomas lėšoms, kurias skolininkas turi pradėjus vykdymo procesą. Todėl šis ribojimas netaikytinas turtui (įskaitant lėšas), gautas priverstinio vykdymo proceso metu. Byloje asmuo banko paskolą į savo laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą asmeninę sąskaitą gavo praėjus 9 metams po priverstinio skolos išieškojimo pradžios, todėl išieškojimo nukreipimas į paskolos lėšas yra galimas, laikantis CPK 739 straipsnio apribojimų.
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-336-1120/2023