LAT nutarčių apžvalga 2023 m. birželio 12 d. – birželio 16 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocijuotoji partnerė Guoda Šileikytė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos pateikė išaiškinimą dėl nuo 2020 m. įsigaliojusio naujo reglamentavimo taikymo ir būtinų sąlygų žalos atlyginimui.
„Žalos be kaltės“ modelis įsigaliojo prieš kelis metus, tačiau vis dar kelia nemažai teisinių klausimų jį pritaikant ginčuose tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų. Viena iš priežasčių – nepakankama teismų praktika. Naujoji LAT nutartis yra ypatingai vertinga analizuojant kokie kriterijai ir sąlygos turi egzistuoti pacientui siekiant gauti žalos atlyginimą. Be to, šioje konkrečioje byloje buvo nagrinėta jautri ir daugeliui girdėta situacija – pacientė 2020 m. COVID-19 protrūkio metu buvo atvežta į sveikatos priežiūros įstaigos reanimacijos skyrių dėl įtariamo sepsio, tačiau gydymo laikotarpiu pacientei buvo nustatyta koronaviruso infekcija, dėl kurios pacientė mirė. Pirmosios instancijos teismas pacientės sūnui žalą priteisė, o apeliacinis teismas sprendė priešingai. LAT pateikė galutinį vertinimą – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti, todėl mirusios pacientės sūnui turi būti atlyginama turtinė ir neturinė žala.
LAT kolegija, nagrinėdama bylą, nurodė, kad teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos trys sąlygos. Pirma, paciento sveikatai turi būti padaryta žala, t.y. pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Antra, ši žala nėra neišvengiama. Trečia, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, t.y. būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti. Todėl sveikatos priežiūros įstaigos / specialistų kaltės klausimai nėra aktualūs. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
Minėtoje konkrečioje situacijoje LAT įvertino aplinkybes, kad pacientė COVID-19 protrūkio metu sveikatos priežiūros įstaigoje buvo paguldyta į vieną palatą su paciente, kuriai buvo pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai. Tai reiškia, kad įstaiga nesilaikė reikalavimo atskirti pacientus su ūmia kvėpavimo takų infekcija nuo kitų. Taip pat, buvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimus, siekiant sustabdyti tokių ligų plitimą. Išanalizavus ir kitas papildomas bylos aplinkybes, LAT galiausiai nusprendė, kad žala negali būti kvalifikuojama kaip neišvengiama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kad pagrindinė pacientės mirties priežastis buvo jos gretutinės ligos, o užsikrėtimo COVID-19 liga nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, buvo panaikintas, o žala pripažinta kaip atlygintina.
LAT aiškinimas bus labai naudingas ateityje sprendžiant panašias bylas, tačiau jos ir toliau liks ypač sudėtingos. Žalos neišvengiamumo vertinimas, sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis medicinos ir slaugos mokslo lygiui ir gerajai praktikai bei paties paciento atliktų veiksmų įtaka reikalauja ne tik teisinės bet ir ekspertinės analizės.
LAT nutarčių apžvalga:
Išaiškintos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo naujos redakcijos nuostatos dėl mirusio paciento suaugusio vaiko teisės į žalos atlyginimą.
Byloje dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo kasacinis teismas konstatavo, kad pagal naująją Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (egzistuoja priežastinis ryšys). Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymas nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo nėra būtinas.
Pasisakydamas dėl neišvengiamos žalos kriterijaus, LAT nurodė, kad vertinant, ar padaryta asmens sveikatai žala buvo neišvengiama (tokia, kuri yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, neišvengiama pasekmė ar komplikacija), turi būti remiamasi medicininiame mirties liudijime, kaip oficialiajame rašytiniame įrodyme, nurodytais duomenimis, tarp jų – mirties priežastimi.
Spręsdamas dėl atlygintinos žalos, LAT nurodė, kad konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas sudaro pagrindą konstatuoti, jog mirusio asmens suaugęs vaikas turi teisę tiek į laidojimo išlaidų, tiek į neturtinės žalos, patirtos dėl vieno iš tėvų mirties, atlyginimą.
2023 m. birželio 15 d. Nr. e3K-3-24-421/2023
Šalys konfidencialumo susitarimu negali apriboti darbuotojo teisės pasibaigus darbo santykiams savo naudai ir interesams naudoti informaciją, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis yra tapusi darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.
Darbuotojo ir darbdavio sudaromu konfidencialumo susitarimu negalima apriboti darbuotojo galimybės darbuotojo ankstesnėje darbovietėje sąžiningai įgytą patirtį, įgūdžius, gebėjimus ar žinias naudoti darbinėje veikloje pas kitą darbdavį ar pradedant savarankišką, su buvusiu darbdaviu konkuruojantį verslą. Atitinkamai nesąžiningos konkurencijos veiksmu negali būti laikomas ūkio subjekto naudojimasis įdarbinto darbuotojo ankstesnėje darbovietėje įgytomis žiniomis ir patirtimi, jei nėra nustatomi nesąžiningo darbuotojų viliojimo faktai.
Kilus ginčui dėl buvusio darbuotojo galimo konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo, teismas ar kitas darbo ginčą nagrinėjantis organas, visų pirma, turi patikrinti, ar konfidencialumo susitarime nurodyta informacija pagal teisės aktus ar pagal jos paskirtį gali būti laikoma konfidencialia. Tai sprendžiant, be kita ko, vertinama, ar ši informacija nėra viešai prieinama, ar priskirtina darbuotojo įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgytai patirčiai, įgūdžiams, gebėjimams ar žinioms, kurių naudojimas konfidencialumo susitarimu negali būti ribojamas. Aplinkybę, kad konkreti informacija atitinka saugotinos konfidencialios informacijos požymius, turi įrodyti ieškovas.
LAT taip pat pasisakė dėl to, kokia informacija apie ūkio subjekto klientus gali būti pripažįstama komercine paslaptimi. Tokie duomenys gali būti laikomi komercine paslaptimi, jei įrodoma, kad konkretūs duomenys buvo ūkio subjekto sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Konfidencialumo susitarimas yra viena iš priemonių komercinėms paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti. Tokio susitarimo sudarymas gali patvirtinti tik ūkio subjekto pastangas apsaugoti tam tikrą informaciją, kaip vieną iš komercinės paslapties požymių. Tačiau toks susitarimas savaime nepatvirtina susitarime nurodytos informacijos slaptumo ir komercinės vertės.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3K-3-152-823/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Viešąjį interesą ginantiems prokurorams termino administraciniams aktams ginčyti pradžios momentas yra siejamas su diena, kai prokuroras gauna pakankamai duomenų išvadai apie pažeistą viešąjį interesą padaryti. Siekdamas ginti viešąjį interesą, prokuroras turi veikti operatyviai. Todėl vertinant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo praleidimą atsižvelgiama į: 1) pirminės informacijos gavimo datą, pobūdį ir apimtį; 2) ar informacija buvo pakankama kreiptis į teismą; 3) kokių veiksmų buvo imtasi surenkant duomenis reikalingus kreipimuisi į teismą; 4) ar nedelsta atlikti kompetencijai paskirtus veiksmus. Kadangi šiuo atveju prokuratūra delsė kreiptis į teismą, LAT tai laikė pagrindu pripažinti, kad terminas administraciniams aktams ginčyti buvo praleistas.
2023 m. birželio 12 d. Nr. e3K-3-183-1120/2023
Nagrinėdamas bylą dėl neturtinės žalos, klientų patirtos nesėkmingai leidžiantis oro balionu, dydžio, LAT pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintą nebaigtinį, t. y. universalų, kriterijų sąrašą ir vertinama jų visuma. Šie kriterijai turi būti teismo ištirti ir pritaikyti kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į individualias reikšmingas žalos padarymo aplinkybes, pasekmes, teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nereikšmingais laikė tokius kriterijus, kaip: patirtas stresas, baimė dėl gyvybės, atšauktos atostogos, negalėjimas dalyvauti sūnaus vestuvėse ir kt.
2023 m. birželio 13 d. Nr. e3K-3-159-823/2023
Byloje išnagrinėtas klausimas dėl statinio projektuotojo, techninio prižiūrėtojo, rangovo ir paties užsakovo atsakomybės už statybų metu užsakovui padarytą žalą.
Spręsdamas dėl projektuotojo atsakomybės, LAT nurodė, kad reikšmingas projektuotojui keliamas reikalavimas – atlikti darbus atsižvelgiant į užsakovo jam pateiktą užduotį. Projektuotoją taip pat saisto pareiga paisyti statybai keliamų reikalavimų. Todėl projektuotojas privalo patikrinti užsakovo užduotį bei įvertinti, ar užduotis gali būti įgyvendinta. Tačiau tai nepašalina užsakovo pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį. Nesant konkrečios užsakovo užduoties, projektuotojas neturi imtis priemonių siekdamas ištirti kito (ne projektuojamo) statinio, ant kurio bus statomas projektuojamas statinys, konstrukcijas, ir aiškintis, ar šiuo atžvilgiu užduotis yra įgyvendinama.
Pasisakydamas dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės, LAT išaiškino, kad užsakovui tinkamai nevykdant savo pareigos organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (konkrečiu atveju neinformuojant techninio prižiūrėtojo apie statybos darbų pradžią), kilus žalai, užsakovas neturi teisės iš techninio prižiūrėtojo reikalauti žalos atlyginimo.
Vertindamas rangovo ir užsakovo atsakomybę, LAT nurodė, kad nepaisant to, jog rangovas statybos santykiuose veikia kaip profesionalas ir jam yra nustatyta didesnė atsakomybė, tai nereiškia, kad užsakovas yra atleistas nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei imtis nuo jo priklausančių veiksmų siekiant išvengti žalos. Be to, ne bet kokia žala yra laikytina žala, kilusia dėl rangovo veiksmų. Kiekvienu atveju yra reikšminga nustatyti, kieno (rangovo ar užsakovo) veiksmai nulėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Nustačius, kad žalos galima buvo išvengti, jeigu užsakovas nebūtų delsęs imtis veiksmų ir sudaręs sąlygų žalai padidėti, užsakovui, o ne rangovui, tenka atsakomybė už šią žalos dalį.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3K-3-170-403/2023
Juridinis asmuo, kuris užsiima transporto priemonių ardymu, turi užtikrinti tokios savo veiklos teisėtumą ir jam turi būti suprantamos tokios veiklos pasekmės. Jis turi savo veiklą organizuoti taip, kad jos teritorijoje nebūtų sudaromos galimybės ardyti ir tokiu būdu sunaikinti vogtas ar kitokiu neteisėtu būdu įgytas transporto priemones. To nepadarius, įmonei, kartu su kitais asmenimis, kuriems sudaromos sąlygos jos teritorijoje tokių reikalavimų nepaisyti, gali būti taikoma solidarioji atsakomybė už transporto priemonės savininko patirtą žalą.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3k-3-174-378/2023
Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo aiškiai, prieš tam tikrą laiką įspėti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Vien tai, kad šalys derasi dėl nuomos sutarties, kuri turėtų pakeisti sudarytą panaudos sutartį, sudarymo, neleidžia daryti išvados, kad yra aiškiai, nedviprasmiškai išreikšta valia nutraukti panaudos sutartį. Konstatavus, kad kai atsakovas sunaikino derlių, žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartis galiojo, patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3K-3-146-916/2023
Tėvai, inicijuodami teismo procesą, susijusį su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, turi teisinį suinteresuotumą. Anksčiau Lietuvos teismuose nagrinėta byla negali būti pagrindas paneigti pareiškėjo teisinį suinteresuotumą dėl vėlesnio užsienio teisme priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, kadangi ankstesnis Lietuvos teismuose priimtas sprendimas užsienio teismui buvo žinomas ir į jį buvo atsižvelgta.
Užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą sprendžiantis teismas gali palikti prašymą nenagrinėtą tik tais atvejais, kai nesilaikyta prašymo padavimo tvarkos, tačiau ne tada, kai kyla klausimas, ar pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą. Jeigu pareiškime nėra pagrįstas pareiškėjo teisinis suinteresuotumas, teismas turi teisę taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, o ne iš karto palikti prašymą nenagrinėtą.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3K-3-184-381/2023
Asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe siekiantis asmuo turi pareigą įrodyti, kad santuokos metu asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšoms ar darbu. Įrodinėdamas šias sąlygas asmuo turi pagrįsti ne tik tai, kad turto pagerinimams atlikti jis turėjo pajamų, bet ir tai, jog konkrečias išlaidas jis faktiškai patyrė finansuodamas būtent ginčo turto pagerinimus. Nenustačius turto pagerinimo atlikimo santuokos metu kito sutuoktinio lėšoms, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis aplinkybės, nėra pagrindo pripažinti turto bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ar priteisti kompensaciją už turto pagerinimą.
2023 m. birželio 14 d. Nr. e3K-3-186-1120/2023
Nutartis, kuria patenkintas pareiškimas dėl asmens būtinojo hospitalizavimo termino pratęsimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
2023 m. birželio 14 d. Nr. 3K-3-149-403/2023
Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.
2023 m. birželio 12 d. Nr. e3K-3-185-469/2023
Vien tai, kad draudimo bendrovė turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Kiekvienas asmuo turi teisę atstovavimui pasitelkti advokatą ir, palankios proceso baigties atžvilgiu, teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turi atitikti pagrįstumo, realumo ir būtinumo reikalavimus.
2023 m. birželio 15 d. Nr. e3K-3-167-684/2023