LAT nutarčių apžvalga 2022 m. spalio 3 d. – spalio 7 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Gerardas Višinskis
Statinių valstybinės žemės sklype (sklypas) įsigijimas dažnai susijęs su rizika, ar pavyks išsinuomoti po statiniais esantį sklypą iš valstybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šį mėnesį konstatavo, kad statinių pirkėjo teisė į sklypo nuomą be aukciono išlieka nepaisant to, kad sklypo nuomos sutartis su statinių pardavėju nutraukta, statinių nenaudojus pagal paskirtį. Pašalinęs pažeidimus, statinių pirkėjas įgyja teisę į sklypo nuomą.
LAT nagrinėjo bylą pagal naujojo statinių savininko prašymą dėl sklypo nuomos sutarties sudarymo. Byloje LAT papildomai vertino ankstesnės sklypo nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes. LAT konstatavo nesant įrodymų apie visišką sklype buvusio statinio sunykimą iki jo įsigijimo. Pirkėjas atliko įsigyto ir įregistruoto pastato rekonstravimą/kapitalinį remontą ir pritaikė jį savo veiklai. Taip buvo pašalinti pažeidimai ir statiniai pradėti eksploatuoti ir naudoti pagal jų tiesioginę sandėliavimo/pagalbinio ūkio paskirtį – juose sandėliuojami daiktai. Nesvarbu, kad buvęs savininkas statinius naudojo gyvulininkystės veiklai.
Nutartis yra papildomas teisinis argumentas, panašiais atvejais prašant sudaryti nuomos sutartį. Nepaisant to, rizika dėl NŽT atsisakymo sudaryti nuomos sutartį ir ginčo persikėlimo į teismą išlieka.
LAT nutarčių apžvalga:
Tapusi statinių savininke, ieškovė įgijo teisę laisva valia disponuoti sau priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pritaikyti šį turtą vykdomai veiklai. Todėl egzistuoja viena iš sąlygų dėl žemės sklypo, kuriame stovi šie statiniai, nuomos sutarties ne aukciono tvarka sudarymo – žemės sklypas yra reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.
Byloje nagrinėta dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti statinių savininkės prašymą ne aukciono tvarka išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Kasacinis teismas pasisakė dėl būtinos sąlygos tokiai nuomos sutarčiai sudaryti – žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo statiniai – sandėlis ir siloso duobė – yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kur nurodyta jų pagrindinė naudojimo paskirtis: sandėlio – sandėliavimo, siloso duobės – pagalbinio ūkio. Ieškovė neįrodinėjo vykdanti gyvulininkystės veiklą. Ji aiškino, kad sandėlyje laikoma sunkioji technika bei kiti bendrovei priklausantys daiktai, o siloso duobėje – metalinės konstrukcijos. Kasacinio teismo vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai akcentavo statinių savininkų gyvulininkystės veiklos tęstinumo būtinybę ir nevertino ieškovės vykdomos veiklos kaip teisinio pagrindo sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nedeklaravo įsipareigojimo tęsti, vykdyti gyvulininkystės veiklą. Tapusi statinių savininke, ieškovė įgijo teisę laisva valia disponuoti sau priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pritaikyti šį turtą vykdomai veiklai. Byloje nustačius sandėlio ir siloso duobės panaudojimo pagal paskirtį faktą, t. y. pagrindinę valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygą, ieškovei negali būti taikomi apribojimai ne aukciono būdu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nors tuo metu, kai statiniai buvo įsigyjami ieškovės nuosavybėn, jų nebuvo galima eksploatuoti dėl prastos fizinės būklės – sunykimo, ieškovė vėliau atliko sandėlio kapitalinį remontą / rekonstrukciją ir realizavo savo, kaip savininkės, teisę atkurti statinį.
2022 m. spalio 5 d. Nr. e3K-3-217-701/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje išaiškinta, kuriai institucijai antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, turi grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai VMI naudai buvo išieškoma dar 2006 m., galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą.
2022 m. spalio 4 d. Nr. e3K-3-219-781/2022
Savo esme byla yra lygiai tokia pati kaip ir aukščiau nurodyta byla.
Pakeitus kasacinio teismo anksčiau suformuluotą taisyklę, suvienodinta bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika klausimu, ar apskundus teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) priimtą privalomąjį nurodymą sustabdomas jo vykdymas. Viešojoje teisėje egzistuoja skirtingi administracinių aktų taikymo stabdymo reglamentavimo modeliai, susiję su šių aktų ginčijimu įstatymo nustatyta tvarka: pvz., įstatyme aiškiai įtvirtinama, kad administracinio akto apskundimas nesustabdo jo taikymo; įstatyme aiškiai įtvirtinama, kad administracinio akto apskundimas nesustabdo jo taikymo, jei teismas nenusprendžia kitaip ir kt. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio straipsnio taikymo yra nusistovėjusi ir nuosekli. Joje išaiškinta, jog pagal reglamentavimą nenustatyta, kad, apskundus privalomąjį nurodymą, jo įvykdymo terminai sustabdomi. Konstitucinė maksima, pagal kurią tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, taikytina ir sprendžiant bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos suderinamumo problemą. Todėl nurodyta įstatymo nuostata bendrosios kompetencijos teismų turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui, jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas. Įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino.
2022 m. spalio 5 d. Nr. e3K-7-114-469/2022
Byloje išspręstas fizinio asmens reikalavimas, pareikštas Inspekcijai, dėl statybos leidimų, suteikiančių teisę statyti keletą objektų, galiojimo, pastačius ir pripažinus tinkamais naudoti ne visus objektus, kuriems statyti buvo išduoti statybos leidimai. Pagal taikytinos redakcijos Statybos įstatymo nuostatas statybos leidimas statyti naujus statinius statytojo (užsakovo) prašymu galėjo būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte. Byloje buvo nustatyta, kad, statybos leidime įrašius tik pagrindinį statinį – ūkinį pastatą, nebuvo reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas tvorai. Tačiau kilo klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovui išduotas neterminuotas leidimas statybai pasibaigė, kai statinio pripažinimo tinkamai naudoti aktu tik ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog tvoros pamatas yra pastatytas daugiau negu prieš 10 metų. Buvo konstatuota nesant teisinio pagrindo spręsti, kad, pastačius pagalbinį ūkio pastatą, jį pripažinus tinkamu naudoti bei įregistravus Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu, pasibaigė leidimo galiojimas ir kitiems statiniams, kurie iki to momento dar nebuvo pastatyti, bet teisė juos statyti statybos leidimu buvo suteikta.
2022 m. spalio 5 d. Nr. e3K-3-218-403/2022
Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių. Tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Įvertinus įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį ligoninei yra nepagrįstas.
2022 m. spalio 5 d. Nr. e3K-3-216-823/2022
Valstybė (savivaldybė), nustačiusi per mažą kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams turtą, privalo mokėti kompensacines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti daiktą visuomenės poreikiams priėmimo dienos.
2022 m. spalio 6 d. Nr. e3K-3-225-684/2022
Viešųjų pirkimų byloje kilo klausimas dėl galimybės patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus įtraukiant naują, t. y. prieš tai nenurodytą, subtiekėjo įvykdytą panašią sutartį. Tiekėjas rėmėsi tuo, kad pirkimo dokumentų nuostata „tinkamai įvykdyta sutartis“ buvo neaiški ir tai suteikia teisę patikslinti pasiūlymą. Teismas sprendė, kad pirkimo dokumentai buvo aiškūs. Teismas taip pat patvirtino Liepkalnio sankryžos byloje suformuotą taisyklę, kad tiekėjai turi teisę tikslinti tik pradinius kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą. Todėl perkančioji organizacija pripažinta teisingai atmetusi tiekėjo pasiūlymą.
2022 m. spalio 6 d. Nr. e3K-3-328-469/2022
CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą) yra siejamas su naujo daikto pagaminimu, o ne jo pagerinimu. Ši teisės norma neturi būti aiškinama plačiai. Todėl šis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pastačius daiktą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis nuosavybės teisę į svetimą daiktą, kai kitas asmuo (pvz., nuomininkas), naudodamasis juo, tą daiktą pagerina (suremontuoja, atstato), jei nėra daikto savininko sutikimo dėl nuosavybės teisės perleidimo ar teisinio reglamentavimo, nustatančio tokią valdytojo teisę.
2022 m. spalio 6 d. Nr. e3K-7-95-611/2022
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje dėl sutuoktinių įgyto turto padalijimo nutraukiant santuoką atsakovas, siekdamas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją dėl buto nuosavybės teisės, neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų – kad atsakovas aiškiai išreiškė valią ginčo butą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybių visumą: 1) atsakovas nutarė įsigyti didesnį gyvenamąjį būstą šeimai; 2) atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis užpildė už ieškovę turto deklaraciją ir į šeimos turto sąrašą įtraukė ginčo butą; 3) atsakovas aiškios valios pirkti ginčo butą kaip asmeninę nuosavybę neturėjo, nes pradiniame priešieškinyje prašė šį turtą pripažinti daline nuosavybe. Byla dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, susijusio su atsakovo asmeninių lėšų investavimu įsigyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kompensacijos už šias investicijas, grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
2022 m. spalio 6 d. Nr. 3K-3-227-381/2022
Vagonų nuomotojos įsipareigojimas nuomininkei suderinti pastarosios pateiktą vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas su Rusijos Federacijos geležinkeliais nebuvo pažeistas, nes, vien jau taikant lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, nuomotojos prisiimtos prievolės esmė – dėti maksimalias pastangas pagal nuomininkės prašymą derinti vagonų kursavimo maršrutus ir sąlygas. Tokias pastangas nagrinėjamu atveju nuomotoja dėjo. Nuomininkė turėjo teisę vienašališkai nutraukti vagonų nuomos sutartį, kai vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos nebuvo suderintos. Sutartis nutraukta ne dėl jos pažeidimo, todėl nuomotojos civilinė atsakomybė nuomininkei nekyla. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo nuomininkei dienos iki jų grąžinimo nuomotojai dienos. Todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuomotoja pagrįstai skaičiavo nuomininkės mokėtiną nuomos mokestį iki faktinio vagonų grąžinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su išnuomotų vagonų naudojimo apribojimu, nesuderinus jų pakrovimo Rusijos Federacijoje. Todėl nuomininkės ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio mažinimo CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja) atmestas tinkamai nenustačius ir neištyrus visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių. Ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2022 m. spalio 6 d. Nr. e3K-3-153-421/2022
Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos