LAT nutarčių apžvalga 2022 m. spalio 10 d. – spalio 14 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS partneris Dr. Evaldas Klimas
Vieni dažniausių turtinių ginčų yra ginčai tarp bendraturčių. Sulaukėme dar vienos tokio tipo LAT bylos.
Norint išvengti turtinių bendraturčių ginčų, reiktų vengti bendros nuosavybės sukūrimo. Bet argi imsi ir visada visą teisybę papasakosi, o papasakojęs klausysi kunigo, apskaitininko ar advokato? Žmonės tuokėsi ir tuoksis, kūrė ir kurs bendrus verslus su draugais, paveldėjo ir paveldės turtą lygiomis dalimis, nesurašius testamento. Ir visa tai vyksta nepaisant pastovaus bičiulių advokatų priminimų – sureguliuokite savo santykius iš anksto: ikivedybine sutartimi, akcininkų sutartimi, turėkite notaro patvirtintą testamentą.
Šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant sklypo naudojimo klausimą, LAT rėmėsi pagrindais, išguldytais dar Romėnų teisėje, kuria seka ir Lietuva, būdama kontinentinės teisės tradicijos valstybė. Romėnai sakė – bendroji nuosavybė tėra laikinas būvis. Jei nors vienas iš asmenų išreiškė norą pasitraukti, ginčą sprendžiantis subjektas privalo tokį prašymą tenkinti, daiktą padalinant natūra arba priteisiant kompensaciją, jei padalinimas natūra nėra įmanomas. Turto padalinimui visuomet turi būti teikiamas prioritetas prieš naudojimosi turtu tvarkos nustatymą. Naudojimosi tvarkos nustatymo trūkumas – turtas ir toliau lieka bendrąja nuosavybe, toliau paliekamas bendra būvis, su galimybe vėl kilti konfliktams.
Todėl ne nuostabu, kad konkrečioje byloje LAT atmetė NŽT prašymą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Nesuveikė ir tai, kad NŽT prašė jai priskirti sklypo dalį, kur yra valstybinis miškas. Esmė – tokiu prašymu būtų keičiama nusistovėjusi tvarka, kuri vėl gali iššaukti konfliktus. Reiktų ne nusistovėjusią tvarką keisti, bet ieškoti galimybių atsidalinti iš bendros nuosavybės, o siūlant naują naudojimosi tvarką, bet jau nepažeisti kitų bendraturčių interesų.
LAT neišsprendė bylos iš esmės, nepaisant paties daug kartų grąžinant bylą nagrinėti į žemesnę instanciją grūmojimu, kad teismo priedermė išspręsti ginčą iš esmės greitai ir efektyviai. Netenkinus šioje byloje NŽT pasiūlytos naudojimosi tvarkos nustatymo prašymo, galimai bus „užsuktas“ dar vienas ratas su nauja naudojimosi tvarka. Juk ne visiems svarbus skubus klausimo išsprendimas ir problemos uždarymas, kuris gali būti sprendžiamas turto atsidalinimu.
Pabaigai, jei jau sueinate į bendro turto būvį, būkite pasiruošę ir išsiskyrimui. O ginčą išspręsti padės aiškiai apsitartos veikimo bendroje nuosavybės taisyklės ir išsiskyrimo sąlygos.
LAT nutarčių apžvalga:
Bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo, kuriame yra ir valstybinės reikšmės miškas, naudojimosi tvarkos nustatymas neišspręs problemos, kad toks miškas yra išimtinė valstybės nuosavybė ir juo bendraturčiai-privatūs asmenys neturi teisės naudotis.
Byla nagrinėta pagal Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir dviem privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai atmetė ieškinį.
Žemės sklypo dalyje, kuria pagal NŽT pateiktą žemės sklypo naudojimo projektą turėtų teisę naudotis valstybė, yra atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio (ūkio pastato) dalis. Tai buvo pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Be to, tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ilgą laiką ginčų nekilo. Šios tvarkos keitimas gali sukelti daugiau negatyvių nei pozityvių padarinių. NŽT prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, neatitinka patogumo reikalavimų, neužtikrina abiejų pusių protingos interesų pusiausvyros – pagal NŽT pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, valstybė, norėdama patekti į jai naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį, turėtų pasinaudoti atsakovams naudotis prašoma priskirti žemės sklypo dalimi.
Nepagrįstas NŽT argumentas, kad jos pateikta naudojimosi tvarka turėjo būti patvirtinta, kadangi žemės sklypo dalyje yra valstybinės reikšmės miškas, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė ir kuriuo atsakovai neturi teisės naudotis. NŽT kasaciniame skunde netiesiogiai nurodo siekį, tiek, kiek tai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise privatiems asmenims ir viešosios nuosavybės teisės subjektui priklausančiu žemės sklypu, pašalinti prieštaravimą Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytam reguliavimui, pagal kurį valstybiniai miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir dėl to nuosavybės teise negali priklausyti privatiems asmenims. Šis tikslas negali būti pasiektas nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisei pasibaigti. Bendraturčiai, pagal nustatytą naudojimosi tvarką įgiję teisę naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, neįgyja tų dalių asmeninės nuosavybės teise. Be kita ko, privatūs asmenys neturi teisės valstybinės reikšmės miško žemę įgyti nuosavybės teise. Atitinkamai, jie neturi teisės įgyvendinti juose ir savininko teisių, pavyzdžiui, statyti statinius.
2022 m. spalio 12 d. Nr. 3K-3-223-403/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Tais atvejais, kai pareiškimą dėl bendro bankroto pateikę asmenys yra taip glaudžiai susiję bendru turtu bei prievolėmis kreditoriams, jog nėra objektyvaus pagrindo jas atskirti, galima daryti išvadą, kad apie vieno iš pareiškėjų nesąžiningus veiksmus turėjo žinoti ir kitas pareiškėjas. Todėl tokiu atveju, nustačius vieno iš pareiškėjų nesąžiningumą, nesąžiningu pripažintinas ir kitas pareiškėjas. Tačiau jei skolininkų turtą ir (ar) skolinius įsipareigojimus galima objektyviai atskirti, teismas turi atskirai įvertinti galimybę dėl kiekvieno iš skolininkų bankroto bylos iškėlimo.
2022 m. spalio 12 d. Nr. e3K-3-226-313/2022
LAT atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) byloje Balkūnas prieš Lietuvą priimtu sprendimu. Pirmiausia, pareiškėja praleido tiek trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tiek penkerių metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
Net ir tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų buvęs pateiktas laiku, jame nurodyti pagrindai nebūtų sudarę pagrindo atnaujinti procesą. LAT pakartojo savo praktiką ir nurodė, jog tais atvejais, kai yra priimamas EŽTT sprendimas, išimtiniais atvejais procesas gali būti atnaujinamas ne tik byloje, dėl kurios EŽTT pasisakė, tačiau ir nesusijusioje byloje. Tokia situacija galima jeigu EŽTT pateikia naujus išaiškinimus dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems atitinkamoje byloje, taip pat jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju nagrinėtoje byloje ir EŽTT išnagrinėtoje byloje Balkūnas prieš Lietuvą spręsti klausimai nebuvo tapatūs – nors spręstas klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau kitu teisiniu pagrindu bei vertintos skirtingos faktinės aplinkybės ir EŽTT pateikė išaiškinimus dėl klausimų, kurie nebuvo spręsti šioje civilinėje byloje.
2022 m. spalio 12 d. Nr. CIK-585/2022
Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos