LAT nutarčių apžvalga 2022 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 2 d.

Šią savaitę nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Vygintas Kuprys:

Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas rangovo (subrangovo), statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už atliktų statybos darbų trūkumus klausimas.

Aptariamoje byloje užsakovas (rangovas) prašė priteisti iš rangovo (subrangovo) žalos atlyginimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo. Pagal sudarytą rangos sutartį darbus rangovas turėjo atlikti iš užsakovo medžiagų. Užsakovas pateikė rangovui technologiškai nejungiamus lietvamzdžius ir reikalavo juos sujungti, dėl ko atlikus darbus, atsirado statybos darbų trūkumai.

Aptariama kasacinio teismo praktika yra įdomi dviem aspektais: 1) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl statinio statybos dalyvių atsakomybės taikymo; 2) pateiktas aiškinimas dėl rangovo pareigos nutraukti sutartį, jeigu užsakovo pateiktos medžiagos yra netinkamos.

Pirmuoju atveju, pasisakydamas dėl statinio statybos dalyvio – statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės, kasacinis teismas byloje pasisakė, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, o statybos vadovas – kaip rangovo atstovas (darbuotojas). Dėl to, sprendžiant  statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo statybos techninio prižiūrėtojo ir/ar statybos vadovo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ar rangovo.

Todėl Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, ir neteisėto neveikimo atveju jis atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.

Dėl to, kasacinis teismas suformulavo Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, taisyklę: ši teisės norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos.

Taigi, bylos nagrinėjimo kontekste, kasacinis teismas iš esmės pasakė, kad statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė nėra deliktinė ir jis neatsako rangovui.

Antruoju atveju, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad rangovas teigė, jog žinojo, kad užsakovo pateiktų vamzdžių negalima sujungti, įspėjo apie tai užsakovą, tačiau šios atstovas reikalavo pateiktus vamzdžius sujungti. Tai reiškia, kad rangovas suprato, jog užsakovo pateikti vamzdžiai yra netinkami, tačiau užsakovui jų nepakeitus, rangovas neveikė pagal Civilinio kodekso 6.686 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nenutraukė sutarties, bet atlikdama statybos darbus, naudojo, jos nuomone, netinkamas medžiagas, prisiimdama žalos atsiradimo riziką.

Vis tik kasacinio teismo išaiškinimas dėl rangovo pareigos nutraukti rangos sutartį ir žalos prisiėmimo rizikos, jeigu užsakovo pateiktos medžiagos yra netinkamos ir jis nesutinka jų pakeisti, kelia abejonių.

Kasacinis teismas pasakė A, tačiau nepasakė B.

Civilinio kodekso 6.686 straipsnio 3 dalyje, kuria rėmėsi teismas, nustatyta, kad jeigu defektai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Vis tik, Civilinio kodekso 6.682 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad rangovas rangos sutartį turi pareigą nutraukti tais atvejais, kai užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai. Kitais atvejais, dėl užsakovo pateiktų medžiagų, detalių ar konstrukcijų netinkamos kokybės arba dėl užsakovo neteisingų nurodymų vykdymo, rangovas turi teisę reikalauti sumokėti jam visą sutartyje nustatytą darbų kainą.

Byloje susiklostė situacija, kai užsakovo nurodymu rangovas sujungė nejungtinus vamzdžius, t.y. užsakovės patiekti lietvamzdžiai buvo netinkamos kokybės, technologiškai nejungtini. Rangovas apie tai informavo užsakovą , tačiau užsakovas medžiagų nepakeitė ir reikalavo darbą atlikti. Vargu, ar toks trūkumas gali būti priskirtas prie tokių esminių trūkumų dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, kadangi pagal bylos duomenis dėl šio trūkumo tik atsirado nesandarumas ir drėko pastato sienos.

Todėl mano vertinimu, Civilinio kodekso  6.686 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, įpareigojanti rangovą nutraukti rangos sutartį, turi būti aiškinama kartu su CK 6.682 straipsnio 2 dalimi, kai dėl to gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai.

Priešingu atveju, visa rizika, net ir dėl neesminių trūkumų ir neatsižvelgiant į užsakovo veiksmų (ne)teisėtumą, yra perkeliama rangovui.

Šią nutartį rasite čia.

Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.