LAT nutarčių apžvalga 2022 m. lapkričio 7 d. – lapkričio 11 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS Vyresnioji teisininkė Enrika Tamašauskaitė
Lietuvos neratifikuota Keiptauno konvencija, ginanti registruotą tarptautinį interesą orlaivio atžvilgiu turinčių kreditorių interesus, Lietuvoje netaikoma – tai svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo žinutė kūrybingiems rinkoms dalyviams. Europos Sąjungos dar 2009 m. įvykęs prisijungimas prie Keiptauno konvencijos nereiškia savaiminio visų valstybių narių šios konvencijos ratifikavimo. Todėl šiuo metu Lietuvoje kreditorių interesai gali būti užtikrinami tik nacionalinės teisės aktų numatytu reglamentavimu. Tačiau Europos Sąjungos prisijungimas prie Keiptauno konvencijos yra paskatinimas valstybėms narėms žengti paskui – žengti link vieningo požiūrio į finansuojamų orlaivių įsigijimo, nuomos ir įkeitimo sandorius. Lietuva šį žingsnį pamažu ruošiasi žengti – nuo 2020 m. pab. prasidėjęs procesas buvo finalizuotas 2022 m. rugsėjo mėn. pab. Susisiekimo ministerijai pateikus įstatymo projektą dėl Keiptauno konvencijos ratifikavimo. Aviacijos bendruomenė sveikina atliktus parengiamuosius veiksmus ir su nekantrumu laukia Lietuvoje veikiant tarptautinės elektroninės interesų registravimo sistemos.
LAT nutarčių apžvalga:
Keiptauno konvencijos, nuostatos ginančios registruotą tarptautinį interesą orlaivio atžvilgiu turinčių kreditorių interesus, susijusios su priverstinio vykdymo veiksmų atlikimu, Lietuvos Respublikoje nėra taikomos.
Byloje kilo klausimas, ar antstolis, areštuodamas skolininkui priklausantį turtą – orlaivį, turėjo remtis Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (Keiptauno konvencija), ar nacionalinės teisės nuostatomis. Jeigu Keiptauno konvencijos nuostatos būtų taikomos, orlaivis negalėjo būti areštuotas be pareiškėjo – kito skolininko kreditoriaus, įregistravusio ginčo orlaivio atžvilgiu tarptautinį interesą, žinios ir sutikimo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, pripažino, kad Keiptauno konvencijos nuostatos netaikomos, nes ji nėra ratifikuota Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad ši konvencija yra privaloma Lietuvos Respublikai, nes prie jos prisijungė Europos Sąjunga.
Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant, ar Keiptauno konvencija, prie kurios prisijungė Europos Sąjunga, taikytina valstybėms narėms, priklauso nuo to, ar tokia tarptautinė sutartis patenka į Europos Sąjungos kompetenciją. Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai nėra perduoti priverstinis vykdymo procesas ir jį reglamentuojančių teisės aktų priėmimo kompetencija. Todėl priverstinio vykdymo veiksmai yra priskirti išimtinai valstybių narių kompetencijai. Tai reiškia, kad Keiptauno konvencijos nuostatos, kiek jos susijusios su priverstinio vykdymo veiksmų atlikimu (įkaito (tarptautinio intereso) turėtojo apsauga), nėra taikomos nesant atskiro valstybės narės prisijungimo prie šios tarptautinės sutarties.
Byloje taip pat kilo klausimas dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto masto. Teismas pasisakė, kad antstolis siekdamas tinkamai įkainoti areštuotą specifinį daiktą – orlaivį, atsižvelgus į jo pobūdį, nusidėvėjimą ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo įkainojimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tai pagrindžia poreikį atlikti turto vertinimo ekspertizę.
Kasacinis teismas apygardos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti apylinkės teismo nutartį.
2022 m. lapkričio 7 d. Nr. e3K-3-209-943/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje kilo ginčas dėl elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės be žemės sklypo savininko sutikimo per jo sklypą įrengti elektros energijos įrenginius (požeminę elektros kabelių liniją), siekiant prijungti prie elektros tinklų kito savininko sklype esantį objektą. Teismas pakartojo savo praktiką, kurioje išaiškinta: tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda būtino sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, suinteresuotas asmuo savo tinkamo naudojimosi žemės sklypu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui. Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo nustatyti servitutą, o prašė pripažinti jos teisę be savininkės sutikimo atlikti darbus, todėl teismai negalėjo spręsti servituto nustatymo klausimo.
2022 m. lapkričio 8 d. Nr. e3K-3-245-611/2022
Byloje bendrovė ir jos akcininkė siekė prisiteisti žalos atlyginimą iš buvusio bendrovės vadovo, ėjusio ir valdybos nario pareigas. Ieškovės įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė su akcininke sudarytą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, nes perdavė trečiajam asmeniui konfidencialią informaciją apie bendrovės darbuotojus, klientus, tiekėjus, kainodarą ir pan. Žemesnės instancijos teismai padarė išvadą, o kasacinis teismas ją patvirtino, kad atsakovo ir bendrovės akcininkės sudarytas susitarimas nesuteikia teisių trečiajam asmeniui – bendrovei. Sutartis nebuvo kvalifikuota sutartimi trečiojo asmens naudai, nenustačius aiškaus ir nedviprasmiško šalių susitarimo dėl tokios teisės atsiradimo. Kadangi kasaciniame skunde nebuvo keliamas argumentas dėl deliktinės atsakomybės taikymo pagal bendrovės reikalavimą, šis klausimas nebuvo analizuotas.
Byloje taip pat pasisakyta dėl prejudicinių faktų sampratos ir reikšmės nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui.
2022 m. lapkričio 8 d. Nr. e3K-3-248-381/2022
Byloje dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pripažinimo neteisėtu LAT dar kartą pakartojo savo nuoseklią praktiką. Kai po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, tačiau NŽT viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo, o valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė jau po to, kai nuomininkas pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, investavo į tai lėšų, nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą neatitiktų nuomininko teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pats nuomininkas savo valia ir veiksmais siekia pašalinti.
2022 m. lapkričio 8 d. Nr. e3K-3-246-823/2022
Byloje kasaciniu skundu buvo apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjos prašymą ir pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą. Sprendimu iš Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės buvo priteista skola ir delspinigiai už suvartotą bei neapmokėtą elektros energiją bei elektros įrenginių techninės priežiūros paslaugas. Kasatorė įrodinėjo, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes bylos nagrinėjimo teisme metu Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, jos gali tapti pagrindu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad kilus ginčui dėl pareiškėjos padėties sankcijų režimo kontekste, apeliacinis teismas neatliko net minimalaus kasatorės išdėstytų argumentų tyrimo – nesiaiškino, kokia yra pareiškėjos įmonės nuosavybės forma, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas ir kitų klausimų. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas neatskleidė bylos esmės, byla grąžintina jam nagrinėti iš naujo.
2022 m. lapkričio 9 d. Nr. 3K-3-255-611/2022
Byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, reikalavo įpareigoti keliasdešimt statinių savininkų savo lėšomis nugriauti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus pažeidžiant draudimą statyti statinius draustinyje, miško žemėje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei per nustatytą terminą sprendimas nebus įvykdytas – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinius. Kasacinis teismas nedidelėje apimtyje panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais visiškai tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Kitoje dalyje žemesnės instancijos teismų sprendimai palikti galioti.
Kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, nes nėra jokių duomenų, kad ginčo statinių valdytojai atitinkamais statybos laikotarpiais (tiek sovietmečiu, tiek po jo) būtų gavę statybą leidžiančius dokumentus, kad būtų buvę priimti statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai. Dėl šiuo metu galiojančio imperatyvaus teisinio reguliavimo nėra galimybių įteisinti ginčo statinių savavališką ar neteisėtą statybą. Statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Be to, patys atsakovai nebuvo rūpestingi savo nuosavybės atžvilgiu, nes laiku nepasirūpino jos įteisinimu bei įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Dauguma atsakovų statinius įgijo iš ankstesnių statinių savininkų; nuosavybė perduota žodinių ir paprastos rašytinės formos sutarčių pagrindu. Taigi, atsakovai – ginčo statinių valdytojai ne tik patys nepasirūpino savo teisių tinkamu įgijimu, bet ir nereikalavo iš ankstesnių savininkų pateikti jiems statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
Sprendimas dalyje dėl dviejų atsakovų ginčo statinių nugriovimo panaikintas dėl to, kad šių atsakovų statiniai buvo sukurti gavus seniūno leidimą. Nors seniūnas neturėjo teisinio pagrindo tokį leidimą išduoti, vadovaujantis byloje išanalizuota EŽTT ir kasacinio teismo formuojama praktika, šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta turi būti paskirstyta, įvertinus ginčo statinių valdytojų ir kitų atsakingų asmenų – institucijų neteisėtų veiksmų įtaką neteisėtos statybos prielaidoms. Kadangi šių atsakovų atžvilgiu priimtuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose nebuvo išspręstas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo klausimas, ši bylos dalis perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
2022 m. lapkričio 10 d. Nr. e3K-3-221-1075/2022
Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos