LAT nutarčių apžvalga 2022 m. lapkričio 14 d. – lapkričio 18 d.
Komercinių paslapčių apsauga nėra ribota laiko atžvilgiu. Jų savininkui padarytos žalos dydis gali būti įvertinamas atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Padarytos žalos apskaičiavimo būdą renkasi pats komercinės paslapties savininkas.
Šioje byloje buvo išaiškinti 3 (trys) svarbūs ginantis nuo nesąžiningos konkurencijos aspektai.
Pirma, dar kartą pažymėta, kad komercinių paslapčių apsauga, skirtingai nei kitų pramoninės nuosavybės objektų rūšių, pavyzdžiui, patentų, nėra ribota laiko atžvilgiu. Iš esmės ji yra susijusi su savininko sugebėjimu išlaikyti informaciją slapta. Tai būti viena iš priežasčių, skatinančių ūkio subjektus rinktis šį jiems priklausančios vertingos informacijos būdą – jis leidžia saugoti informaciją ilgą laiką. Vertingos informacijos saugojimas ir nenaudojimas tam tikrą laiką versle yra normali komercinė praktika. Todėl net ir savanoriškas ūkinės komercinės veiklos nutraukimas pats savaime nepanaikina komercinių paslapčių vertingumo savybės.
Antra, toliau plėtojama praktika dėl restitucinių nuostolių priteisimo, kai jie nukentėjusiam asmeniui priteisiami kaip neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nukentėjęs asmuo nėra imperatyviai įpareigotas rinktis konkretų jam padarytą žalos apskaičiavimo būdą. Jų gali būti įvairių. Padarytos žalos įrodinėjimo būdą, atsižvelgdamas į galimybes, pasirenka nuketėjęs asmuo. Kartojama praktika, kad pažeidėjo gauta nauda nesąžiningos konkurencijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių skaičiavimo metodų. Taikant jį, siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą nukentėjusiai šaliai.
Trečia, priteisiant nuostolių atlyginimą pažeidėjo gautos naudos forma iš bendrais veiksmais žalą padariusių asmenų nėra svarbu, ar faktiškai turtinę naudą iš pažeidimo gavo visi atsakovai kartu, ar tik vienas ar keletas jų atskirai.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-258-823/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 15 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas sprendė klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu žemės sklype esančiai automobilių aikštelei eksploatuoti, aiškinimo ir taikymo. Pripažinta, kad asmuo turi teisę be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, jei (1) žemės sklypas yra užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir (2) yra naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Konstatavus, kad sklype esantis restoranas nebuvo toliau statomas ir kaip statinys nyko, o aikštelė laikoma statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės su pagrindiniu statiniu, teismas tenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia. Teismas nurodė, jog priklausiniu esančios aikštelės naudojimas kad ir pagal panašią kaip pagrindinio daikto paskirtį, kai nėra ketinimo statyti ir eksploatuoti pagrindinį statinį, negali patvirtinti, jog valstybinės žemės sklypo įsigijimas buvo būtinas tokiam daiktui eksploatuoti.
2022 m. lapkričio 15 d. Nr. e3K-3-242-684/2022
Spręsdamas ginčą dėl garantijos kaip prievolės užtikrinimo būdo vykdymo sąlygų, teismas priminė, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui. Todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos.
Bankas, išdavęs garantiją, atsisakė sumokėti garantijos išmoką argumentuodamas tuo, kad ieškovė neįvykdė garantijos sąlygos – kartu su reikalavimu pateikti garantui banko patvirtinimą, kad asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjo vardu. Garanto teigimu, ieškovės pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, suformuota ieškovės banko blanke, nėra tinkamas garantijoje numatytas banko patvirtinimas.
Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog vien aplinkybė, kad garanto reikalaujamas kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas yra atskira banko teikiama paslauga, negali nulemti vienareikšmės išvados, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra netinkamas dokumentas pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Ginčą sprendę teismai nenustatinėjo, nevertino šios paslaugos paskirties, jos suteikimo sąlygų, sąsajos su atsakovės reikalaujamu parašų patvirtinimo dokumentu. Teismai apsiribojo formaliu konstatavimu, kad ieškovės pateiktas dokumentas neatitiko garantijos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2022 m. lapkričio 15 d. Nr. e3K-3-254-313/2022
Pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje turėjusiam ir gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusiam asmeniui pareiškus ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo Rusijos Federacijos piliečiui, reziduojančiam šioje šalyje, kilo teismų jurisdikcijos klausimas. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal Lietuvos ir Rusijos tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos byla yra teisminga Lietuvos teismams, jeigu Lietuvoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Todėl spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, kai įrodinėjama žala padaryta paskleidus informaciją socialiniame tinkle, teismas turi įvertinti: 1) ar asmuo Lietuvoje turi reputaciją (t. y. ar jo sąsajos su Lietuva nėra atsitiktinės ar epizodinės); 2) ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida, kad atitinkama informacija darytų žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Vien tik galimybės pasiekti tam tikrą informaciją internete iš Lietuvos teritorijos buvimas savaime nereiškia, jog žala buvo padaryta Lietuvoje
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-192-469/2022
Vadovaujantis ESTT prejudicinio sprendimo išaiškinimais, verslininko sąvoka turi būti aiškinama plačiai, t. y. verslininko pareigas vartotojui turi įgyvendinti tiek pagrindinis prekiautojas, tiek ir tarpininkas. Vartotojui įsigijus paslaugą, kurios tinkamam suteikimui turėjo bendradarbiauti tiek bilietų platintojas, tiek renginio organizatorius, juos abu sieja paslaugos santykis su vartotoju. Bilietų platintojui pirmiausia tenka informacijos atskleidimo pareiga. Parduodant bilietą vartotojui nebuvo pateikta informacijos, jog, neįvykus renginiui, vartotojas neturi teisės grąžinti bilieto ir reikalauti grąžinti sumokėtas sumas iš bilietų platintojo. Todėl vartotojas, įsigijęs bilietą iš bilietų platintojo, pagrįstai tikėjosi, kad jis turi teisę grąžinti bilietą ir atgauti sumokėtas sumas būtent iš asmens, pardavusio jam bilietus. Šiuo atveju vartotojui nėra svarbūs vidiniai bilietų platintojo ir renginio organizatoriaus susitarimai, kurie nėra išviešinti vartotojui.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-195-943/2022
Byloje teismas pakartojo taisykles, kaip turi būti vertinama teismo eksperto išvada: (i) eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; (ii) ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus; (iii) konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų; (iv) vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Darydamas išvadas dėl atliktų darbų fakto ir apimties, apeliacinės instancijos šių taisyklių nesilaikė. Dėl ko apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
2022 m. lapkričio 16 d.Nr. e3K-3-230-313/2022
Tam, jog teismas galėtų apskaičiuoti vienam iš sutuoktinių priteistiną kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, turi būti nustatytas asmeninių vieno iš sutuoktinių investicijų dydis į konkretų turtą, kurį turi įrodyti tai teigianti šalis. Turto pirkimo–pardavimo sutartyje esant nurodyta, kad turtas yra perkamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, suinteresuotas sutuoktinis turi tai paneigti ir pateikti į bylą duomenis, jog į ginčo turtą investavo savo asmenines lėšas. Faktas, jog už turtą buvo sumokėta iš banko sąskaitos, kurioje buvo laikomi tiek sutuoktinio asmeninės, tiek bendros sutuoktinių lėšos, neįrodo, jog už turtą buvo sumokėta iš sutuoktinio asmeninių lėšų, jeigu nėra įrodoma, kam buvo naudojamos asmeninės, o kam bendros lėšos.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-232-781/2022
Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia ir juridinio asmens bankroto bylos nagrinėjimas. Todėl negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės. Atnaujintas tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas nėra galimas, kai pati įmonė, dėl kurios tyčinio bankroto buvo nagrinėjama byla, jau yra išregistruota.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-234-1075/2022
Byloje buvo pasisakyta dėl vartotojo pareigos įrodyti, kad įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pagal iki 2022-01-01 galiojusį reguliavimą buvo numatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Ši prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. Vartotojas, siekdamas pasinaudoti prezumpcija, turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties ir kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo per 6 mėnesius nuo prekės pateikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės įsigyto minkštojo baldo trūkumai išryškėjo po 17 mėnesių nuo prekės perdavimo. Tokiu atveju prezumpcija dėl nekokybiškos prekės netaikoma ir vartotojas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-251-943/2022
Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype laikytinas pagrindiniu, o reikalavimas priteisti iš jos atsakovui kompensaciją – išvestiniu ir neatskiriamai susijusiu su pagrindiniu reikalavimu nustatyti servitutą. Kadangi išvestinis reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, tai ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš jos atsakovui kompensaciją, neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio kaip už atskirą reikalavimą.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-256-611/2022
Pagal darbuotojų premijavimo tikslus išskiriamos dvi premijų kategorijos: 1) premijos, kurių skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka įtvirtinti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitose darbo teisės normose (premijos už atliktą darbą); 2) darbdavio iniciatyva skiriamos premijos, kurių tikslas – paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (darbdavio iniciatyva skiriamos premijos). Teismas nusprendė, kad ginčo atveju priedai nebuvo sudėtinė darbo užmokesčio už atliktą darbą dalis, o tik darbuotojų paskatinimas už gerus darbo rezultatus, nes darbdavys nustatė taisyklę, kad premija gali būti sumažinama ar netaikoma (neskiriama) darbdavio nustatytais atvejais, įskaitant ir už darbo drausmės pažeidimus. Esant tokiai situacijai, darbuotojas neturi subjektyvios teisės reikalauti nustatyto dydžio priedo.
Kasacinis teismas taip pat atribojo susitarimą dirbti papildomą darbą ir susitarimą padidinti darbo mastą. Papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, nei yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis, o darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu (arba per normalų darbo laiką, arba per kitą darbo laiką). Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl kitos darbo funkcijos atlikimo (papildomo darbo). Todėl teismas sprendė, kad, darbdaviui nutraukiant susitarimą dėl papildomo darbo, nėra taikomas penkių dienų įspėjimo terminas. Šis terminas taikytinas tik darbo sutarties sąlygų pakeitimui.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-260-1075/2022
Viešųjų pirkimų byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės patikslinti tiekėjo pateiktą sutarties vykdymo planą. Teismas sprendė, kad sutarties vykdymo planas yra susijęs su sutarties vykdymo sąlygomis, o ne technine specifikacija. Todėl pripažino, kad plano trūkumai negalėtų lemti pasiūlymo atmetimo. Tiekėjui turi būti leidžiama tiek pataisyti pateiktus duomenis, tiek pateikti naujus duomenis tokia apimtimi, kiek tai nelemia esminio pasiūlymo keitimo ir naujo pasiūlymo pateikimo.
2022 m. lapkričio 16 d. Nr. e3K-3-361-378/2022
Nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Dėl to byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nebendrauja su biologiniu tėvu, socialiniai ieškovės ir atsakovo ryšiai yra nutrūkę, nesudaro pagrindo panaikinti teisingus civilinės metrikacijos duomenis. Visgi, remdamasis EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kontekste, įvertinęs tėvystės nuginčijimo teisinių padarinių galimą poveikį ieškovei, kasacinis teismas pažymėjo, kad klausimas dėl civilinės būklės akto įraše esančių duomenų gali būti svarstomas, įrodžius, kokių teisinių padarinių ieškovė siekia ar kokios realios jos teisės buvo pažeistos.
2022 m. lapkričio 17 d. Nr. e3K-3-252-378/2022
Byloje išspręstas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos teisės regreso tvarka reikalauti iš eismo įvykio metu žuvusio dėl šio eismo įvykio kalto asmens civilinės atsakomybės draudiko žuvusiojo nepilnamečiam vaikui išmokėtos socialinio draudimo našlaičių pensijos sumos. Kasacinis teismas išaiškino, kad Socialinio draudimo pensijų įstatyme nenustatyta socialinio draudimo įstaigos teisė reikalauti apdraustojo civilinės atsakomybės už draudimo išmokų mokėjimą apdraustajam arba įstatyme nustatytiems naudos gavėjams dėl draudžiamojo įvykio. Socialinio draudimo esmė ir tikslai pašalina galimybę įgyvendinti socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, dėl kurio kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, lėmęs draudimo išmokos mokėjimą (ar šio asmens civilinės atsakomybės draudiką). Todėl ieškovės reikalavimas teismų negalėjo būti tenkinamas.
2022 m. lapkričio 17 d. Nr. e3K-3-257-823/2022
Byloje esant duomenų apie tai, kad atsakovas galbūt yra išvykęs į užsienį, Lietuvoje negyvena, taip pat, kad atsakovas ieškovams buvo pasiekiamas elektroniniu paštu, bei tai, jog atsakovui atstovavo advokatas, apie kurį buvo žinoma ieškovams, buvo aplinkybės, suponavusios galimybę ir pareigą teismui procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai atsakovui. Tik išnaudojęs kitas, jam prieinamas protingas priemones, teismas gali vadovautis įteikimo fikcija. Teismui neišnaudojus papildomų galimybių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, nepabandžius susisiekti su atsakovu telefonu, elektroniniu paštu ar per atstovą, nepabandžius nustatyti atsakovo individualios veiklos vykdymo vietos adreso, laikoma, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai.
2022 m. lapkričio 17 d. Nr. e3K-3-259-943/2022
Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos