LAT nutarčių apžvalga 2022 m. gruodžio 26 d. – gruodžio 30 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocojuotoji partnerė Alina Makovska
Turite darbuotoją, kuris nuolat dirba nuotoliu iš kitos valstybės?
Tokiu atveju turėkite omenyje, kad jei darbuotojas padarys ką neteisėto (pvz., atskleis jūsų įmonės komercines paslaptis), į teismą galėsite kreiptis ne Lietuvoje, o toje valstybėje, kurioje nuolat gyvena jūsų darbuotojas. Tokia taisyklė nustatyta tam, kad darbuotojui būtų paprasčiau (savo valstybėje) bylinėtis su darbdaviu.
Kita vertus, užsienyje gyvenantis darbuotojas gali kreiptis į Lietuvoje veikiančią darbo ginčų komisiją (pvz., dėl to, kad darbdavys nesumokėjo darbuotojui atlyginimo). Jei darbo ginčų komisija priima darbdaviui nepalankų sprendimą, darbdavys gali skųsti tokį sprendimą Lietuvos teismui, o ne tos valstybės teismui, kur gyvena darbuotojas.
LAT nutarčių apžvalga:
Išspręstas klausimas, ar darbdavys, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį darbuotojui, nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiam kitoje valstybėje, Lietuvos Respublikos teisme.
Darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija pakeitė ankstesnę šios normos aiškinimo praktiką ir konstatavo, kad darbuotojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, išreiškia valią, kad darbo ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikoje. Tad po darbo ginčų komisijos sprendimo darbo ginčo šaliai pareiškus ieškinį teisme, tarptautinės jurisdikcijos klausimas neturi būti sprendžiamas iš naujo, o kitoks aiškinimas būtų iš esmės nesuderinamas su efektyvia teise į teisminę gynybą ir teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu.
Kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti darbdavio ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2022 m. gruodžio 29 d. e3K-7-348-969/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Rangovas nutraukė rangos sutartį su savivaldybe (užsakove) dėl esminio pažeidimo ir prašė priteisti nuostolių atlyginimą bei baudą. Teismas konstatavo, projekto vykdymas susietas su išorinio finansavimo gavimu. Ginčo atveju išorinis finansavimas nebuvo gautas, todėl sutartis negalėjo būti vykdoma. Sutartis negali būti aiškinama taip, jog išorinio finansavimo negavęs užsakovas turi galimybę atlikti dalį statinio statybos darbų, net jei būtų akivaizdu, kad statybos darbų užbaigti su turimu finansavimu nepavyks. Toks neracionalus viešųjų lėšų naudojimas prieštarautų viešajai tvarkai ir viešųjų pirkimų reguliavimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisėtai nutraukta sutartis negali būti nutraukta (teisėtai arba neteisėtai) pakartotinai.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-298-969/2022
Ginčas kilo dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) – iniciatyva. Ieškovė, valstybinės žemės nuomininkė, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu NŽT įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. NŽT sutarties nutraukimą motyvavo tuo, jog nuomininkė žemės sklype neturėjo statinių, todėl valstybinę žemę naudojo ne pagal paskirtį. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino ir valstybinės žemės nuomos nutraukimą pripažino neteisėtu. Kasacinis teismas dar kartą pakartojo savo praktiką šios kategorijos bylose ir konstatavo, jog sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar dėl sutartį pažeidžiančių nuomininko veiksmų atsirado neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui ir kt. Spręsdamas, ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, teismas turi įvertinti abiejų šalių pareigas elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Spręsdamas, ar konkrečiu atveju vienašališkas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas gali būti pripažintas teisėtu, teismas privalo įvertinti sutarties pažeidimo esmingumą. Tai turi būti padaryta, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar valstybinės žemės sklypo nuomotoja tinkamai vykdė jai tenkančias rūpestingumo, apdairumo ir kooperavimosi pareigas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-299-421/2022
Byloje išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš vaiko tėvo, netekusio 90 proc. darbingumo.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-301-943/2022
Ginčas kilo dėl bankrutuojančios bendrovės buvusio vadovo atsakomybės neperdavus bendrovės nemokumo administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir įmonės turto pagal balansą. Kasacinis teismas nagrinėjo prejudicijos klausimus dėl tyčinio bankroto bylos ir nurodė, jog vien tyčinio bankroto nekonstatavimas nereiškia, kad bankrutuojančiai bendrovei jos valdymo organų veiksmais nebuvo padaryta žala ir tai neatima galimybės žalą įrodinėti įstatymų nustatyta tvarka. Tyčinio bankroto byloje nagrinėjami tyčinio bankroto nustatymo kriterijai, o šiuo atveju turi būti vertinamos buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Dėl to net jei bankroto bylą sprendęs teismas ir nurodė, kad tam tikras bendrovės turtas buvo menkavertis ir yra utilizuotas, tai nereiškia, kad ši aplinkybė yra nustatyta kaip prejudicinis faktas. LAT taip pat vertino, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, netinkamai pritaikė įrodinėjimo proceso normas. Procesinė pareiga įrodyti, jog įmonės balanse apskaitytas ir įmonės bankroto administratoriui neperduotas turtas buvo bevertis, tenka atsakovui. Teismui sutikus su atsakovo pozicija, kad balanse kaip atsargos apskaitytas turtas iš tiesų buvo gamybos atliekos ir kad būtent gamybos atliekos, o ne atsargos, nebuvo perduotos ieškovės bankroto administratoriui, nėra pagrindo dėl ieškovei padarytos įmonei dydžio spręsti pagal balanse nurodytą atsargų vertę. Tokiu atveju byloje turėjo būti nustatoma ir vertinama, kokia žala ieškovei galėjo būti padaryta atitinkamo kiekio gamybos atliekų neperdavimu. Galiausiai, kasacinis teismas sprendė, kad nesant pareikštų reikalavimų, susijusių su atsiskaitymo sandorių pripažinimu negaliojančiais, teismai neturi teisinio pagrindo spręsti dėl tokių sandorių teisėtumo. Be to, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas, net jei toks būtų nustatytas, pats savaime negali pagrįsti žalos bankrutuojančiai bendrovei padarymo.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-300-823/2022
Byloje dėl servituto nustatymo kasacinis teismas išaiškino, kad tokios kategorijos bylose teismas turi teisę ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti mažesnio ploto bei kitokių ribų, konfigūracijos servitutą, nei grafiškai atvaizduotas ir pažymėtas plane, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismo sprendime servituto konfigūracija ir ribos turi būti apibrėžtos aiškiais kriterijais, tačiau nebūtinai konkrečiu plotu. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl servituto vietos. Tarnaujančio daikto savininkas siekė, kad servitutas būtų nustatytas tokiu būdu, kurį jis laikė mažiausiai varžančiu jo paties teises. Viešpataujančio daikto savininkas nesutiko su tarnaujančio daikto savininko pasiūlymu, nes pasiūlytoje vietoje yra įrengtas kelio atitvaras. Todėl viešpataujančio daikto savininkui nebus užtikrinta galimybė pateikti į sklypą. Kasacinis teismas nurodė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko teises mažiausiai suvaržantį servitutą trukdo atitvaras, kuris gali būti pašalintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismas turėtų spręsti dėl įpareigojimo pašalinti tokį atitvarą. Ginčo atveju teismai neanalizavo šios galimybės, taip pat nevertino, ar ginčo teritorijoje yra priimti teritorijų planavimo sprendiniai, galintys turėti reikšmės servituto nustatymui. Todėl byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-302-701/2022
Byloje buvo sprendžiamas ginčas, kylantis iš automobilio kasko draudimo teisinių santykių. Atsakovė – draudimo bendrovė, remdamasi draudimo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, atsisakė išmokėti draudimo išmoką automobilio savininkei (ieškovei). Atsakovė teigė, kad nesutapo automobilio savininkės parodymai ir automobilio diagnostikos metu užfiksuoti duomenys dėl automobilio detalių išmontavimo laiko. Kasacinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo minėtą draudimo taisyklių nuostatą pripažinti nesąžininga ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria draudiko sprendimas atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju buvo pripažintas pagrįstu ir ieškovės ieškinys buvo atmestas.
2022 m. gruodžio 29 d. Nr. e3K-3-305-403/2022