LAT nutarčių apžvalga 2022 m. gruodžio 19 d. – gruodžio 23 d.
Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono tvarka, nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą valstybės atstovės – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – iniciatyva teisėtumo. NŽT teigimu, nuomininkė nevykdė pareigos naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.
LAT dar kartą pakartojo savo praktiką, ir nusprendė, kad, vertinant, ar šiuo atveju nuomininkė tinkamai vykdė sutartį, teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar nuomininkė vykdė pareigą per protingą terminą įgyvendinti sutartyje įtvirtintą teisę vykdyti komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų statybos darbus nuomojamame žemės sklype. Žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad ilgą laiką egzistavo objektyvios, nuo nuomininkės nepriklausiusios aplinkybės (dėl išnuomoto žemės sklypo vykę teisminiai ginčai; taikytos laikinosios apsaugos priemonės; nuosavybės teisių bendraturčiams atkūrimo procesas; bendraturčių paveldėjimo procedūros), dėl kurių ji negalėjo imtis veiksmų savo teisei (ir kartu pareigai) statyti statinius nuomojamame žemės sklype įgyvendinti. Dėl to nuomininkės neveikimas nesudaro pagrindo išvadai dėl esminio sutarties pažeidimo, leidusio nuomotojai vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Tai, kad NŽT, vykdydama 2002 m. išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo kontrolę, tik 2018 m. atliko pirmąjį patikrinimą ir iki tol nereiškė nuomininkei jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties vykdymo, teikia pagrindą spręsti, jog iki tol ji pati nelaikė nurodyto nuomininkės neveikimo esminiu sutarties pažeidimu.
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, nenutraukus ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nuo NŽT pranešime nurodytos datos (t. y. praėjus 2 mėn. nuo šio pranešimo įteikimo), šio pranešimo galiojimas laikytinas pasibaigusiu ir juo nebuvo galima remtis vėliau inicijuojant (tęsiant) nuomos sutarties nutraukimo procesą. NŽT, vėliau (t. y. nebegaliojant pranešimui) ketindama nutraukti žemės nuomos sutartį, vėl privalėjo nuomininkę raštu informuoti, kad nuomos sutartis bus nutraukta po 2 mėn. nuo pranešimo įteikimo dienos. Nuomininkė apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nebuvo iš anksto įspėta (informuota raštišku pranešimu) CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl toks NŽT įvykdytas nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-288-611/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje kilo klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių leidimo antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išdavimą, kai skolininkui fiziniam asmeniui yra iškeliama bankroto byla, aiškinimo. Pagal bendrą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens. Toje pačioje minėto straipsnio dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Kasacinio teismo išaiškinimu, šios normos ir jai analogiškos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslas – užtikrinti efektyvų skolininko turto pardavimą ir išvengti papildomų išlaidų jį iš naujo organizuojant skolininko bankroto procese. Šios normos nenustato galimybės esant iškeltai skolininko bankroto bylai jo turtą (už šį turtą gautas lėšas) skirstyti vykdymo, o ne bankroto procese.
Šioje byloje susiklostė situacija, kai, gavęs teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti sustabdomas pareiškėjo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, siūlymą išieškotojai perimti neparduotą iš varžytynių turtą ir patvarkymą sustabdyti išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu. Išieškotojai pateikus antstoliui sutikimą perimti varžytynėse neparduotą turtą, jis priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino išieškojimą, tenkino pareiškėjos sutikimą perimti varžytynėse neparduotą turtą ir nustatė išieškotojai terminą vykdymo išlaidoms įmokėti. Tuomet antstolis pateikė prašymą teismui leisti užbaigti pradėtas skolininko nekilnojamojo turto realizavimo procedūras, t. y. leisti perduoti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą išieškotojai.
Kasacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo turto varžytynės (kaip savarankiška vykdymo veiksmų procedūra) baigėsi antstoliui priėmus patvarkymą, kuriuo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Gavęs pranešimą apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą, antstolis nebeturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. Todėl nepagrįsta bylą nagrinėjusių žemesnės instancijos teismų išvada, kad turto pardavimas iš varžytynių ir jo perdavimas išieškotojui yra tapačios situacijos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies prasme. Nors tiek turto pardavimo iš varžytynių metu pardavus turtą varžytynes laimėjusiam asmeniui, tiek turto perdavimo kreditoriui atveju skolininko skola sumažėja parduoto ar perimto turto verte, perdavus turtą išieškotojui yra tenkinami tik šio išieškotojo reikalavimai. Išieškojimas iš bankrutuojančio skolininko turto individualiuose vykdymo procesuose neatitinka bankroto proceso tikslų ir principų, nes suteikia nepagrįstą pirmumą gauti savo reikalavimų patenkinimą vienam (ar keliems) skolininko kreditoriui (-iams).
2022 m. gruodžio 19 d. Nr. e3K-3-224-823/2022
Ginčas kilo dėl atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų (susirašinėjimo su ieškove medžiagos bei specialisto išvados) priėmimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai teikiamais įrodymais ir juos ginčyti, tačiau ji nepateikė jokių prieštaravimų dėl naujų įrodymų priėmimo, tik išreiškė abejones dėl specialisto išvados patikimumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, motyvavęs įrodymų priėmimo būtinybę siekiu visapusiškai, teisingai išnagrinėti bylą bei protinga pusiausvyra tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, iš vienos pusės, ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, iš kitos pusės, pasielgė teisėtai.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-287-469/2022
Byloje kilo klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pareiškėjo darbo stažo kolūkiuose, reikšmingo senatvės pensijai gauti. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškimas pareikštas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau skundo esmė yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFSV) teritorinio skyriaus priimto administracinio sprendimo teisėtumo apskundimas. Pirmiausia derėtų skųsti VSDFSD teritorinio skyriaus priimto akto teisėtumą, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi pareiškėjas nesikreipė neteismine administracine tvarka ir nesiekė palankaus VSDFSV teritorinio skyriaus sprendimo priėmimo bei nėra pareikšto reikalavimo, teismingo administraciniam teismui, civilinė byla nutraukta.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-274-313/2022
Santuokos nutraukimo byloje kilo klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą priimti blogesnį sprendimą nei skundžiamas ir apeliacinės instancijos teismo teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Todėl vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas draudimas priimti blogesnį sprendimą, nei buvo skundžiamas, reikia nustatyti, kokia apimtimi šalys sprendimą skundė. Padaręs išvadą, kad argumentus dėl aktualios sprendimo dalies teikė abi šalys, kasacinis teismas nusprendė, kad ši sprendimo dalis skirtingais faktiniais ir teisiniais argumentais buvo apskųsta abiejų ginčo šalių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodytu vertinimu, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė blogesnį sprendimą nei skundžiamas.
Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ieškinio reikalavimą dėl prievolių trečiajam asmeniui pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis ir savo sprendimą grindė argumentais, kuriais byloje nesirėmė nė viena iš šalių, o tai lemia CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimą.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. e3K-3-285-916/2022
Sutuoktiniai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarę dėl bendros prievolės kreditoriui (bankui) modifikavimo į asmeninę vieno iš sutuoktinių prievolę, be šio kreditoriaus sutikimo, susitarė dėl sutartyje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų. Tokia nuostata prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas, patvirtinęs tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudarė prielaidas ieškovės teisių pažeidimui, jeigu sutuoktinis nevykdytų savo prievolių kreditorei. Todėl teismas netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų teisėtumą.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-292-378/2022
Sprendžiant bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo bylą, iškilo klausimas dėl jo finansinės padėties vertinimo. Konkrečiai – ar vertinant pareiškėjo finansinę būklę turi būti įskaitoma jo neįvykdyta prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos federalinei muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės (Muitinė) sumokėti akcizo mokestį už pareiškėjo gabentame krovinyje rastus paslėptus tabako gaminius. Jeigu ši prievolė būtų įvertinta kaip kilusi iš reikalavimo dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, ji baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašoma. Todėl ji neturėtų būti įskaitoma į turimas prievoles vertinant bankroto bylos iškėlimo galimumą. Žemesnės instancijos teismai prievolę vertino būtent taip ir atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Kasacinis teismas panaikino šiuos sprendimus ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos išaiškinimu, įvertinus tai, kad nėra nustatytas pareiškėjo teistumas už nusikalstamas veikas, susijusias su minėtos prievolės dalyku, skola laikytina mokestine prievole. Todėl teismai skolą Muitinei nepagrįstai vertino kaip reikalavimą dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-279-823/2022
Ginčas kilo dėl teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį nustatymo. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, nustačius, kad atsakovė (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) išmokėjo mažesnę kompensaciją nei reali žemės sklypo dalies vertė. Nors atsakovė formaliai teisingai atliko tai, kas buvo numatyta įstatymo, tačiau ji neįvertino žemės sklypo dalies kainos pokyčių, įvykusių per ilgą (dvejų metų) daikto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir tokiu būdu apribojo ieškovų galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Šie veiksmai sudarė prielaidas teisingo atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę principo pažeidimui.
2022 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-293-421/2022