LAT nutarčių apžvalga 2022 m. gruodžio 12 d. – gruodžio 16 d.
Byloje įtvirtinta teisės aiškinimo taisyklė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. Jam įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Todėl kai priimamas sprendimas ir sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokiam proceso dalyviui, kartu turi būti vertinama ir tai, kokios pozicijos jis byloje laikėsi, ar byla išspręsta ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, naudai. Jam išlaidos atlyginamos tik tada, kai sprendimas yra priimtas ir jo naudai.2022 m. gruodžio 14 d. Nr. 3K-3-275-403/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto (buto) trūkumus – neatitiktį kokybės reikalavimams – LAT dar kartą pažymėjo, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti teisme prasideda nuo momento, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai pardavėjas nepateikia jokio atsakymo per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą. Pardavėjo veiksmai sužinojus apie pirkėjo pretenzijas dėl daikto trūkumų yra aktualūs vertinant ieškinio senaties termino eigą.
LAT taip pat pažymėjo, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje. Tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.2022 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-282-943/2022
Byloje dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, kuri turi negalią (psichikos sutrikimą), LAT pažymėjo, kad sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, vertintinos ne pavienės aplinkybės, o nuoseklus, pasikartojantis tėvo ar motinos elgesys įgyvendinant pareigas vaikui, šio elgesio pokyčiai bei jų stabilumas. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai rūpintis vaiku valstybinės institucijos teikia paramą tėvams, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, tėvų elgesys vertinamas paramos teikimo kontekste. Tik konstatavus, kad pagalbos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Priežastys, dėl kurių taikytinas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra motinos nenoras pripažinti jai teikiamos pagalbos reikalingumą, priešiškumas, atsainus požiūris į vaiko poreikių ir vystymosi užtikrinimą, emocinio, psichologinio, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksniai, t. y. ne pati motinos liga, o galbūt ligos nulemtas jos elgesys, neatitinkantis geriausių veikos interesų.
2022 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-402-378/2022
Byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo už mokymo įstaigos prižiūrimo nepilnamečio iki 14 m. padarytą žalą, LAT išaiškino, kad CK 6.275 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos atsakomybę už minėto amžiaus nepilnamečio veiksmais padarytą žalą, jei ji padaryta tuo metu, kai nepilnametis buvo prižiūrimas atitinkamos institucijos, nešalina tėvų ar globėjų atsakomybės. Tėvai ar globėjai taip pat gali būti atsakingi, jeigu nustatomos jų deliktinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, jeigu jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo.
Plėtodamas kasacinio teismo praktiką, LAT konstatavo, kad vaiko priežiūros pareigos tinkamo vykdymo kriterijai taikytini ir už nepilnametį atsakingoms mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijoms. Vertinant atsakingo asmens deliktinės atsakomybės prievolę, turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio netinkamais veiksmais, bet ir už nepilnametį atsakingo asmens netinkamos priežiūros priežastinis ryšys su padaryta žala. Deliktinė atsakomybė už nepilnamečio padarytą žalą atsakingiems asmenims gali kilti, jeigu tinkamos priežiūros ar auklėjimo pareigos nevykdymą su žala sieja pakankamai artimas priežastinis ryšys.
Byloje atsakingais už nepilnamečio padarytą žalą pripažinti ir atsakinga institucija, kurios prižiūrimas nepilnametis padarė žalą, ir tėvai. Nepilnametis turi būti prižiūrimas tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. Tėvai turi pareigą auklėdami vaiką įdiegti jam supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra neleistina ir neteisėta.
2022 m. gruodžio 14 d. Nr. 3K-3-278-469/2022
Byloje buvo sprendžiama dėl darbuotojų materialinės atsakomybės už jų neteisėtus veiksmus, parduodant bankrutuojančios įmonės turtą. LAT išaiškino, kad su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje numatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes, konkrečiai įvardytas turto perdavimo–priėmimo akte, atitinka DK ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą aiškumo dėl darbuotojo materialinės atsakomybės reikalavimą. Už bendrus tyčinius neteisėtus darbuotojų veiksmus (įmonės vardu ir lėšomis įgytų prekių neįtraukimas į apskaitą, nepanaudojimas įmonės veikloje, baldų ar lėšų neišsaugojimas ir neperdavimas administratorei), kuriais jie, veikdami kartu, sukėlė žalą įmonei, solidarioji materialinė atsakomybė taikyta pagrįstai. Be kita ko, šioje byloje LAT dar kartą pažymėjo, kad nustačius visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė jam taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus, dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
2022 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-273-684/2022
Byloje spręstas klausimas, kam turi būti grąžintas teismo 2014 m. išduotas vykdomasis raštas dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo, antstoliui priėmus išieškojimo negalimumo aktą. Kasacinis teismas pakartojo savo praktiką, kad kuomet vykdomoji byla vykdoma pagal teismo nutarimą, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą iki ATPK pakeitimų (įsigaliojusių 2015-07-01), vadovaujantis iki ATPK pakeitimų galiojusia redakcija (309 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą grąžina nutarimą priėmusiam organui, o jeigu nutarimą priima teismas – protokolą surašiusiam organui, kuriam priskirtina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė.
2022 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-271-421/2022
Byloje spręstas klausimas dėl šiuo metu nebeegzistuojančių juridinių asmenų 1969 m. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo. Ieškovas Šiuolaikinio meno centras ieškiniu reikalavo iškeldinti atsakovę Lietuvos dailininkų sąjungą iš negyvenamųjų patalpų. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad ji perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš 1969 m. sudarytos patalpų nuomos ir naudojimo sutarties, sudarytos LTSR dailės fondo ir valstybės vardu veikusio Lietuvos TSR dailės muziejaus, kurio teises ir pareigas perėmė Šiuolaikinio meno centras.
LAT konstatavo, kad nuomos sutartis dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio pastato nesibaigė pasibaigus sutarties šalims, kadangi ieškovas perėmė pastatą, kuriame yra ginčo patalpos, patikėjimo teise kartu perimdamas ir teises bei pareigas, susijusias su šiuo turtu. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatas, nuomos sutartis galioja ieškovui kaip naujam pastato valdytojui, o atsakovė perėmė reorganizuoto Lietuvos TSR dailės fondo teises ir pareigas, kylančias iš šios nuomos sutarties. Nuomos sutartis yra tęstinio pobūdžio, todėl jos vykdymui taikytinas šiuo metu galiojančio CK 6.479 straipsnio 1 dalies imperatyvus reikalavimas, pagal kurį nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 m., skaičiuojant nuo naujojo CK įsigaliojimo datos. Kadangi ginčo patalpų nuomai 100 m. terminas dar nėra suėjęs, nuomos sutartis galioja.
2022 m. gruodžio 15 d. Nr. e3K-3-269-701/2022
LAT dar kartą pažymėjo, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas. Tam, kad būtų galima konstatuoti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrįstumą, turi būti nustatytos dvi sąlygos: (1) turi būti neatskleista bylos esmė ir (2) egzistuoti procesinės kliūtys, užkertančios kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turėjo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, pašalinti faktinių aplinkybių nustatymo klaidas bei nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.
2022 m. gruodžio 15 d.Nr. e3K-3-286-403/2022
Byloje spręstas klausimas dėl atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio administracinės institucijos sprendimą dėl vaiko išlaikymo Lietuvos Respublikoje, suinteresuotam asmeniui įrodinėjant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie užsienio valstybėje vykusią procedūrą – procesiniai dokumentai buvo surašyti užsienio kalba.
LAT pažymėjo, kad 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustato reikalavimą, pagal kurį standartinės nuostatos visais atvejais rašomos anglų, prancūzų arba įteikimo valstybės kalba. Šios nuostatos nenustato griežto reikalavimo įteikti dokumentus tik įteikimo valstybės valstybine kalba, tačiau suteikia priimančiosios valstybės Centrinei įstaigai reikalauti įteikiamų dokumentų vertimo į valstybę kalbą. Įvertinus Hagos konvencijos pobūdį, absoliutaus valstybinės kalbos laikymosi reikalavimas nebūtų pagrįstas, o konvencijoje įtvirtintas subalansuotas požiūris, reikalaujantis kilmės valstybės ir priimančiosios valstybės institucijų atidumo. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau turi būti įteikiami taip, kad atsakovas galėtų pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinės praktikos išplaukia turinio viršenybės prieš formą principas – nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas.
LAT konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, visų pirma, ar suinteresuotas asmuo moka anglų kalbą. Kadangi suinteresuotas asmuo teigė, kad jis anglų kalbos nemoka, aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo moka anglų kalbą, turėjo įrodyti pareiškėja. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nevertino, ar pagal užsienio valstybės teisės aktus suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie ginčo sprendimą, galėjo inicijuoti šio peržiūrą. Todėl LAT Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
2022 m. gruodžio 16 d. Nr. e3K-3-284-969/2022