LAT nutarčių apžvalga 2022 m. balandžio 18 d. – balandžio 22 d.

Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl tarptautinio Kauno oro uosto teritorijoje esančios valstybinės žemės dalies išnuomojimo be aukciono pagrįstumo.

VĮ Lietuvos oro uostai (LOU) ginčijo VĮ „Kauno aerouostas“, kurios teisių perėmėja yra LOU, ir privačios bendrovės, atsakovės, sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, pažymas apie statinių žemės sklypuose statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir statinių statybos užbaigimo aktus. LOU teigimu, sutartimis atsakovei be aukciono buvo išnuomoti trys valstybinės žemės sklypai 40-ies metų laikotarpiui, nors sutarčių sudarymo metu atsakovė šiuose žemės sklypuose nuosavybės teise priklausančių ar jos nuomojamų pastatų, statinių ar įrenginių neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o bylos dalį statybos užbaigimo aktų ir pažymų galiojimo panaikinimo nutraukė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimą nepakeistą.

LAT nurodė, kad pagal Aviacijos įstatymą tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė; tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti.

Įstatymai nustato galimybę be aukciono sudaryti nuomos sutartis ne tik dėl viso žemės sklypo, užstatyto fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais, bet ir dėl žemės sklypo dalies. Paprastai tokia žemės sklypo dalimi laikytinas suformuoto žemės sklypo ribose esantis vientisas žemės plotas po pastatu, statiniu ar įrenginiu ir atitinkamu spinduliu aplink jį, kuris reikalingas pastatui, statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Galimos situacijos, kai pastatui, statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį gali būti reikalingas ne tik vientisas po juo ar aplink jį esantis žemės plotas, bet ir kitas, nuo jo atitolęs žemės plotas tame pačiame sklype. Tokiais atvejais gali atsirasti pagrindas išnuomoti kelis to paties žemės ploto vienetus, kaip to žemės sklypo dalį. Tokios sklypo dalies, sudarytos iš keleto vienas nuo kito atitolusių žemės plotų tame pačiame sklype, nuomos teisėtumui vertinti neturi esminės reikšmės sudarytų sutarčių skaičius, nes teisės aktuose nenustatytas reikalavimas sulygti dėl kelių to paties žemės sklypo ploto vienetų viena sutartimi.

Sprendžiant dėl ginčo nuomos sutarčių teisėtumo nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su dabartine situacija (t. y. ar ginčo sutartimis išnuomotas žemės plotas yra būtinas šiuo metu esantiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Teisiškai nereikšminga yra ir aplinkybė, kad ginčo sutarčių pagrindu suteiktos žemės sklypo dalys buvo ir yra naudojamos atsakovės veiklai plėsti, nes teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Dėl dalies statinių (pravažiavimo, automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo prie oro uosto teritorijos, orlaivių aikštelių, sunkiojo transporto stovėjimo aikštelės) teisinio statuso, nuosavybės teisės ir jų (ne)buvimo ginčo sutarčių sudarymo metu teismai nepasisakė. Nustačius, kad žemės sklypo dalyse, išnuomotose ginčo sutartimis, sutarčių sudarymo metu nebuvo įstatymo nustatytus kriterijus atitinkančių statinių, turi būti tiriama, ar neužstatyti sutartimis išnuomoti žemės sklypo plotai buvo būtini išnuomotoje žemės sklypo dalyje buvusiems atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2022 m. balandžio 21 d. Nr. e3K-3-102-969/2022

Šią nutartį rasite čia.

Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.