LAT nutarčių apžvalga 2021 m. spalio 18 d. – 22 d.

CMR konvencija įtvirtina galimybę šalims sudaryti prorogacinį susitarimą dėl jurisdikcijos. Toks susitarimas neeliminuoja galimybės ieškovui remtis kitomis konvencijoje įtvirtintomis jurisdikcijos taisyklėmis.

Kasacinėje byloje buvo spręsta dėl šalių teisės susitarti dėl tarptautinės jurisdikcijos ir taikytinos teisės taikant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR konvencija). Ieškovė sudarė krovinio pervežimo sutartį su Jungtinėje Karalystėje (JK) registruotu vežėju – Bendrove I – dėl krovinio pristatymo iš JK į gavimo vietą Lietuvos Respublikoje. Sutartyje šalys susitarė dėl išimtinės JK teismų jurisdikcijos. Bendrovė I pati vežimo neatliko, o sudarė susitarimą su Lietuvos Respublikoje registruota Bendrove II dėl faktinio vežimo. Bendrovei II priėmus krovinį, šis buvo pavogtas. Ieškovė pareiškė ieškinį Bendrovei I ir Bendrovei II Lietuvos Respublikos teisme, įrodinėdama, kad tokią teisę turi pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktą – pagal krovinio pristatymo vietą Vilniuje.

Byloje kilo klausimas, kurios valstybės teismams ieškovė turėjo pareikšti ieškinius ir kokia teisė turėjo būti taikytina.

Dėl jurisdikcijos

Kasacinis teismas konstatavo, kad visų pirma reikia išspręsti Reglamento „Briuselis I bis“ ir CMR konvencijos taikymo santykį. Pagal Reglamento 71 straipsnį, šis Reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją. CMR konvencija suteikia ieškovui platesnį jurisdikcijos pasirinkimą nei Reglamentas. Ši galimybė atitinka artumo kriterijų, taip pat nuspėjamumo reikalavimą, nes ji ir ieškovui, ir atsakovui leidžia lengvai nustatyti teismus, kuriuose gali būti pareikštas ieškinys. Todėl jurisdikcijos klausimai turi būti nustatinėjami pagal CMR konvenciją.

CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai: (i) šalies CMR konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys; (ii) pagal atsakovo buveinės vietą ir pagal krovinio priėmimo vežti arba numatytą pristatymo vietą punktuose nurodyti teismai. Šalių susitarimas neturi viršenybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus. Šalių sudarytas susitarimas laikomas prorogaciniu – juo susitariama dėl papildomos jurisdikcijos.

Kadangi ginčo krovinys buvo vežamas į Lietuvos Respubliką, šios valstybės teismas, remdamasis CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktu, turėjo teisę prisiimti jurisdikciją abiejų paeiliui pagal vienintelę vežimo sutartį tą krovinį vežusių vežėjų atžvilgiu.

Dėl taikytinos teisės

Ieškovės reikalavimai atsakovėms pareikšti tuo pagrindu, kad dalis ginčo krovinio buvo prarasta dėl atsakovių tyčios ar didelio neatsargumo. Sprendžiant kaltės, prilyginamos tyčiniams veiksmams, klausimą, remiantis CMR konvencija, taikytina ir bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė, t. y. lex fori.

2021 m. spalio 21 d. Nr. e3K-3-258-943/2021

Šią nutartį rasite čia.

Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.