LAT nutarčių apžvalga 2021 m. lapkričio 8 d. – lapkričio 12 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija 2021-11-10 nutartyje išsprendė proceso atnaujinimo civilinėje byloje klausimą po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus: vienu pagrindu byla atnaujinta, kitu – ne.
Nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas advokatas Tomas Balčiūnas:
Pastaruoju metu ir be EŽTT įsikišimo nacionalinė teismų praktika formuojama taip, kad valstybinės institucijos, kurios davė leidimus, sutikimus ir kitaip prisidėjo prie neteisėtos statybos atsiradimo, yra laikomos atsakingomis už savo klaidas, todėl joms priskiriama dalis neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, asmuo buvo įpareigotas tokius padarinius pašalinti išimtinai savo sąskaita. EŽTT konstatavo, kad toks įpareigojimas pažeidžia Konvencijos nuostatas, todėl procesas byloje buvo atnaujintas, ir dabar bus sprendžiama, kokią dalį išlaidų turės padengti atsakingos valstybės institucijos.
Gavus aiškų EŽTT išaiškinimą ir LAT nusprendus atnaujinti procesą, teismų praktika ir toliau nuosekliai formuojama taip, kad privatūs asmenys nėra laikomi kaltais dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo. Išimtis gali būti taikoma, jei konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai. Tokia praktika skatina institucijas dirbti kruopščiau ir atsakingiau, dėti maksimalias pastangas tam, kad teritorijų planavimo ir statybos procese būtų išvengta klaidų. Taip pat, teismų praktikoje galima aptikti ir išaiškinimų, kad kompetentingos institucijos išteklių ar laiko stoka nėra pagrindas pateisinti institucijos klaidą ir dėl to atleisti ją nuo išlaidų kompensavimo. Tai reiškia, kad ne tik atitinkama institucija, bet ir pati valstybė yra skatinama skirti adekvačius resursus tam, kad būtų užtikrintas proceso teisingumas ir priimamų sprendimų kokybė.
Kita vertus, abejonių kelia LAT sprendimas neatnaujinti bylos dalyje, kurioje buvo nustatytas Konvencijos pažeidimas dėl to, kad nacionaliniai teismai nebuvo pašalinę abejonių tarp prieštaringų įrodymų. EŽTT nuomone, bylos nagrinėjimo metu teismai tinkamai neišnagrinėjo atsakovo argumento, kuriuo atsakovas įrodinėjo, jog byloje žemės sklypo vieta buvo nustatyta remiantis neteisingomis žemės sklypo koordinatėmis. LAT atnaujinti procesą dėl šio Konvencijos pažeidimo atsisakė. Tokį sprendimą LAT motyvavo tuo, kad, LAT vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tokių kasacinio teismo motyvų tinkamumu galima suabejoti. EŽTT jau konstatavo, kad įrodymų vertinimas bylą nagrinėjant pirmą kartą buvo atliktas pažeidžiant Konvencijos nuostatas, tačiau LAT atsisakė atnaujinti procesą tam, kad įrodymų vertinimas būtų pakartotas ir likusios abejonės dėl bylos faktinių aplinkybių – išsklaidytos. LAT motyvai atsisakant šioje dalyje atnaujinti procesą yra grindžiami LAT pakartotinai atliktu vertinimu, ar pats įrodymų vertinimo procesas buvo tinkamas (t. y. ar buvo Konvencijos pažeidimas), o ne abejonių tarp prieštaringų įrodymų pašalinimu. Tokiu būdu, LAT iš esmės ėmėsi kvestionuoti EŽTT sprendimą, o ne atnaujinti bylą tam, kad būtų ištaisytas nustatytas Konvencijos pažeidimas.
2021 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-395-378/2021
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.