LAT nutarčių apžvalga 2021 m. gruodžio 20 d. – 24 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021-12-22 nutartimi pateikė aiškų atskyrimą, kuo skiriasi arbitražo vietos (angl. place of arbitration arba seat of arbitration) ir arbitražinio nagrinėjimo vietos kategorijos. Kasacinis teismas, remdamasis visuotinai pripažinta praktika ir teisės doktrina, suformavo praktiką, kad minėtos sąvokos yra nevienodos: arbitražo vieta paprastai yra pasirenkama šalių, ir lemia arbitražo vietos įstatymų taikymą arbitražo procesui bei galimybę arbitražo vietos teismams teikti skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo. Arbitražinio nagrinėjimo vieta, tuo tarpu, reiškia tik vietą, kurioje yra rengiami arbitražo teismo posėdžiai, arba atliekami kiti ginčo nagrinėjimo veiksmai.

Nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas advokatas Tomas Balčiūnas:

Džiugu, kad kasacinis teismas moderniai ir pagal tarptautinę bei visuotinai priimtiną praktiką išaiškino esminius skirtumus tarp, iš pažiūros, labai panašių „arbitražo vietos“ ir „arbitražinio nagrinėjimo vietos“ sąvokų. Galima teigti, kad arbitražinio nagrinėjimo vieta yra mažiau svarbi kategorija, nes jos praktinė reikšmė yra ta, kad arbitražinio nagrinėjimo vietoje yra rengiamas pats arbitražo posėdis, ir ji paprastai parenkama pagal tai, kur šalims yra patogiau surengti arbitražo posėdį. Tuo tarpu, arbitražo vieta lemia, kokios valstybės įstatymai bus taikomi arbitražo procesui, taip pat, kasacinio teismo žodžiais tariant, nuo to priklauso arbitražo sprendimo priskyrimas „Lietuvos“ ar „užsienio“ kategorijai.

Arbitražo vieta lemia teisines pasekmes tiek pačiam arbitražo procesui, tiek ir galimiems procesams po sprendimo priėmimo. Šalims visuomet rekomenduotina arbitražiniame susitarime iš karto susitarti dėl būsimos arbitražo vietos, nes arbitražo vieta lemia tokius svarbius dalykus kaip:

(a) ginčo arbitruotinumą. Kadangi nuo arbitražo vietos priklauso arbitražo procesui taikytina nacionalinė teisė, arbitražo vieta lemia, pagal kokios valstybės teisę bus vertinama, ar ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu. Skirtingose valstybėse sąrašas ginčų, kurie negali būti sprendžiami arbitražu, gali šiek tiek skirtis, todėl renkantis arbitražo vietą reikėtų iš anksto įvertinti, ar būsimas ginčas gali būti nagrinėjamas arbitražu pagal arbitražo vietos teisę;

(b) valstybę, kurioje šalys turės teisę teikti skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo. Neretai šalys arbitražo vieta pasirenka neutralią valstybę kiekvienos iš šalių atžvilgiu, t. y. arbitražo vietą numato valstybėje, kurioje neveikia ar nėra įsteigta nė viena iš šalių, vien dėl to, kad priėmus arbitražo sprendimą, nacionaliniai arbitražo vietos teismai turės teisę tokį sprendimą panaikinti. Taip pat, skirtingose valstybėse gali šiek tiek skirtis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismai gali panaikinti arbitražo sprendimą. Dėl to, renkantis arbitražo vietą reikėtų iš anksto pagalvoti, ar pasirinktos arbitražo vietos įstatymai nenumato neįprastų ir papildomą riziką keliančių arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų;

(c) valstybę, kurioje bus laikoma, kad buvo priimtas arbitražo sprendimas. Tai yra svarbu arbitražo sprendimo vykdymo stadijoje, nes visose kitose valstybėse nei arbitražo vietos valstybė, arbitražo sprendimas turės būti pripažintas tam, kad jis galėtų būti priverstinai vykdomas. Pavyzdžiui, jei arbitražo vieta yra Lietuvoje, arbitražo sprendimas Lietuvoje galės būti priverstinai vykdomas iš kart po jo priėmimo. Tačiau kitoje valstybėje sprendimas galėtų būti vykdomas tik atlikus jo pripažinimo procedūrą, kuri paprastai vykdoma pagal 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Arbitražo vietą galima pasirinkti pagal tai, kurioje valstybėje sprendimas, labiausiai tikėtina, kad turės būti vykdomas;

(d) nacionalines taisykles, reglamentuojančias arbitražo procesą. Tarp skirtingų šalių egzistuoja skirtumai dėl arbitražo proceso reglamentavimo, ypatingai – dėl nacionalinių teismų galimybės atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, teikiant pagalbą arbitražo procese. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra progresyviai reglamentuojama galimybė nacionaliniam teismui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas arbitraže nagrinėjamo reikalavimo įvykdymas. Taip pat, Lietuvoje nacionaliniai teismai gali padėti arbitražo proceso šaliai rinkti įrodymus – juos išreikalauti, arba pritaikyti įrodymų užtikrinimą. Ne visose valstybėse yra tokios plačios galimybės pasitelkti teismų pagalbą arbitražiniame procese, todėl renkantis arbitražo vietą reikėtų įvertinti ir šį aspektą.

2021 m. gruodžio 22 d. Nr. e3K-3-333-969/2021

Šią nutartį rasite čia.

Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.