LAT nutarčių apžvalga 2021 m. birželio 21 d. – birželio 25 d.
Detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas, siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, pats savaime nesukuria ieškovams subjektinių teisių į šį žemės sklypo plotą, o tik sudaro procesines prielaidas jį įsigyti ne aukciono būdu.
Ieškovai siekė ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka, įsigyti valstybinės žemės sklypą, jų manymu, atitinkantį tarp privačių žemės sklypų įsiterpusio žemės sklypo sąlygas ir kriterijus. Ieškovų teigimu, parengdami detalųjį žemės sklypo planą, jie turėjo teisėtus lūkesčius įsigyti valstybinės žemės plotą. LAT nurodė, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas jį įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei ieškovai būtų sudarę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešame registre.
2021 m. birželio 23 d. Nr. 3K-3-188-684/2021
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.
Šią nutartį komentuoja WALLESS partneris ir advokatas dr. Evaldas Klimas:
Nekilnojamojo turto projektų vystymas yra ilgai trunkantis ir sudėtingas procesas, kuris yra detaliai reglamentuotas viešosios teisės normomis. Iki to momento, kai savininkui įteikiami durų rakteliai, nuo sklypo įsigijimo gali praeiti ir du, ir trys, ir keturi metai.
Visame šiame procese vienas sudėtingiausių etapų yra teritorijų planavimo etapas. Jame dalyvauja visa eilė institucijų. Patvirtintas detalusis planas (kas dažnai įvyksta tik po metų laiko nuo proceso pradžios) yra tam tikras garantas, kad jau bus galima realizuoti suplanuotą projektą. Būtent teritorijų planavimo dokumentų pagrindu ir įvyksta investiciniai sandoriai.
Jau kurį laiką galima stebėti tiek LAT, tiek LVAT praktiką, kad tik išduotas statybą leidžiantis dokumentas sukuria teisėtą lūkestį. Iki tol vykstantys ilgi derinimo procesai su viešojo administravimo subjektais, anot teismų, jokių teisėtų lūkesčių nesukelia.
Ši verslo bendruomenę nuvilianti nutartis, tik sustiprina jau daugiau nei dešimtmetį stiprėjančią teismų praktiką, kurioje valstybės ir privataus asmens ginče atsakymas vienas – verslo rizika. Valdžios institucijos, kurios atliko, galimai neteisėtus derinimus, visiškai neatsakingos.
Tai verčia susimastyti ir ne veltui kyla klausimas. Ar nereiktų tobulinti teisinio reguliavimo, peržiūrėti teismų praktikos, pagal kurią, reiškiant reikalavimus, jau iškart turi būti nurodomi atsakingi asmenys ir prašoma priteisti žalos iš jų.