LAT nutarčių apžvalga 2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Vartojimo kredito davėjas nelaikomas įvykdžiusiu pareigą įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, jei jis pasikliovė tik vartotojo užpildytos deklaracijos apie jo finansinę padėtį analize.

Vartojimo kredito davėjui pareiškus ieškinį vartojimo kredito gavėjai dėl kredito, palūkanų ir netesybų priteisimo, pastaroji įrodinėjo sutarties sąlygų nesąžiningumą ir tai, kad ji kredito suteikimo metu ji buvo nemoki.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė kasacinį skundą. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi gausia savo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, aiškinančia 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, nuodugniai išanalizavo įvairius sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektus.

Analizuojant, ar vartojimo kredito davėjas tinkamai įvykdė pareigą įvertinti kredito gavėjos kreditingumą, konstatuota, kad ši pareiga neįvykdyta tinkamai, jei kredito davėjas pasikliovė tik vartotojos deklaracijos apie savo finansinę padėtį analize, užuot vertines šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus. Šios pareigos įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui.

Byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2020 m. vasario 17 d. Nr. e3K-7-4-611/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.