LAT nutarčių apžvalga 2020 m. vasario 10 d. – vasario 14 d.

Kompensacijos mokėjimas nutraukus komercinio atstovavimo teisinius santykius yra viena iš valstybės garantuojamų prekybos agento apsaugos formų, kuri turi būti taikoma siekiant išlaikyti tinkamą rinkos dalyvių interesų pusiausvyrą.

CK 2.167 straipsnio 2 dalis numato, kad, pasibaigus komercinio atstovavimo sutarčiai, prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu: 1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dėl prekybos agento žymiai padidėjo atstovaujamojo verslo mastas; ir 2) atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metų vidutinis metinis atlyginimas.

Jau ankstesnėje LAT praktikoje išaiškinta, kad kompensacija pagal analogiją gali būti mokama nutraukus į komercinio atstovavimo panašius teisinius santykius.

Šioje byloje konstatuota, kad, sprendžiant dėl konkretaus kompensacijos dydžio, paprastai taikomi tokie kriterijai: prekybos agento veiklos įtakos sandorių sudarymui svarba, aplinkybės (priežastys), lėmusios komercinio atstovavimo sutarties pabaigą, komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpis, taip pat socialinė ir ekonominė šalių padėtis. Kai tarp šalių buvo susiklostę mišrūs, ne vien komercinio atstovavimo, bet ir kitų sutarčių bruožų turintys teisiniai santykiai, šie kriterijai gali būti netaikomi arba taikomi kartu su kitiems teisiniams santykiams būdingais kriterijais, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių.

2020 m. vasario 11 d. Nr. e3K-3-8-695/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.