LAT nutarčių apžvalga 2020 m. rugpjūčio 24 d. – rugpjūčio 28 d.

Vežėjas yra atsakingas už papildomas krovinio gabenimo išlaidas, patirtas dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai vežėjas objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka.

Ieškovė (vežėja) ir atsakovė (užsakovė) sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo iš Prancūzijos į Lietuvą. Sutartimi taip pat buvo sutartas transporto priemonės tipas – tentas, krovinys – palaidos dėvėtos padangos, kraunamos eilute, priekabos šonai turi būti sutvirtinti lentomis. Pagal sutartį vežėja nebuvo atsakinga už krovinio pakrovimą – pervežimui samdė faktinę vežėją, kuri ir vykdė vežimą. Vokietijoje krovinys buvo sustabdytas, tęsti vežimo neleista dėl nepakankamo sutvirtinimo. Užsakovė apie tai buvo informuota, sprendimo nesiūlė, todėl faktinė vežėja krovinį perkrovė ir nugabeno. Užsakovė atsisakė apmokėti didesnę sąskaitą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad teisinio santykio, kai vežėja patyrė nuostolių dėl papildomų krovinio gabenimo išlaidų, susijusių su krovinio transportavimu nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, CMR konvencija nereglamentuoja. Šiam klausimui spręsti taikytinos CK civilinę atsakomybę ir vežimą reglamentuojančios, taip pat Kelių transporto kodekso nuostatos.

Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina vežėjo pareigą tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams. Todėl būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų. Išimtis būtų taikytina, jei vežėjas objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas.

Šiuo atveju teismų buvo nustatyta, kad ieškovė kroviniui gabenti pateikė netinkamą transporto priemonę, priėmė krovinį vežti nepaisydama to, kad pakrovimas neatitiko sutarties reikalavimų, taip pat kroviniui pavojingai išsikišus pro tentą, tęsė kelionę. Taigi, kasacinio teismo teigimu, nustatytos aplinkybės dėl krovinio pakrovimo ir gabenimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip vežėja, objektyviai negalėjo suvokti, jog krovinio pakrovimas kelia pavojų eismo saugumui.

2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. e3K-3-225-969/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.