LAT nutarčių apžvalga 2020 m. birželio 8 d. – birželio 12 d.

Išmaniojo televizoriaus funkcijos, nesusijusios su tradicinės televizijos kanalų transliavimu, kurias jam yra priskyręs gamintojas ir apie jas paskelbęs viešai, yra priskirtinos prie esminių išmaniojo televizoriaus veikimo funkcijų. Todėl, esant teisėtam pirkėjo-vartotojo lūkesčiui dėl jų netrikdomo veikimo, su šios funkcijos sutrikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais ir pirkėjas gali nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

Vartotojas (ieškovas) ieškiniu prašė nutraukti su pardavėju (atsakovu) sudarytą televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą už netinkamos kokybės prekę. Vartotojas teigė, kad praėjus pusmečiui nuo įsigijimo televizorius pradėjo gesti – neveikė „You Tube“ aplikacija, strigo kitos internetinės programos. Kai vartotojas kreipdavosi į specializuotą gamintojo servisą, būdavo atkuriami gamykliniai parametrai, problemą pašalinant tik laikinai. Kartojantis prekės gedimams, ieškovas pateikė televizorių remontuoti specializuotam gamintojo servisui, kuris pakeitė pagrindinę plokštę. Gedimams vėl kartojantis, vartotojas pakartotinai kreipėsi į servisą, prašydamas grąžinti už televizorių sumokėtą sumą. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas sumažino vartotojui grąžintinos kainos dalį, nes trūkumą pripažino mažareikšmiu. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad pirkėjas (vartotojas) yra laisvas pasirinkti vieną iš kelių pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, tačiau pagal šio straipsnio 8 dalį jis neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, „YouTube“ aplikacija tėra viena iš daugelio televizoriaus veikimo programėlių, dėl kurios sutrikimo prekė pagrindinės paskirties nepraranda – tai nėra esminis gedimas, dėl kurio prekės nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį, todėl prekės trūkumas šiuo atveju yra mažareikšmis.

LAT pažymėjo, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. Pirkėjo-vartotojo lūkesčius nulemia konkrečios daikto savybės, išreikštos per daikto kokybės rodiklius, paprastai būdingus to paties pobūdžio daiktams, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus (įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą) dėl daikto konkrečių savybių.

Išmaniojo televizoriaus funkcijos, nesusijusios su tradicinės televizijos kanalų transliavimu, kurias jam yra priskyręs gamintojas ir apie jas paskelbęs viešai, yra priskirtinos prie esminių išmaniojo televizoriaus veikimo funkcijų. Todėl pirkėjas-vartotojas gali turėti teisėtą lūkestį dėl jų veikimo ir su šios funkcijos sutrikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Šioje byloje nustatyti faktai rodė, kad ieškovui naudojimasis mobiliosiomis aplikacijomis buvo reikšmingas. Tai įrodo jo paaiškinimai, kurie nebuvo nuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ieškovo elgesys, kai, stringant arba neveikiant „YouTube“ ir kitoms interneto programėlėms, ieškovas kelis kartus kreipėsi į prekės gamintojo atstovą Lietuvoje. LAT teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo mažareikšmiškumo išlygos taikymo sąlygų ir dėl to, kad televizoriaus trūkumai nebuvo lengvai ištaisomi – juos taisant buvo keičiama televizoriaus esminė detalė (pagrindinė plokštė). Todėl byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą išlygą.

LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2020 m. birželio 10 d. Nr. 3K-3-186-1075/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.