LAT nutarčių apžvalga 2019 m. spalio 14 d. – spalio 18 d.
Reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Įvykio pripažinimas draudžiamuoju sukeltų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius. Todėl reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Vienas iš itin svarbių argumentų, kuris įvertintas teismui prieinant prie šios išvados, yra tas, kad reikalavimas dėl pripažinimo apmokestinamas fiksuota žyminio mokesčio suma kaip neturtinis reikalavimas, nors galutinis tokio reikalavimo tikslas – gauti draudimo išmoką.
Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu – tai yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Be to, esant pagrįstiems reikalavimams, žyminis mokestis skatina asmenis vykdyti prievoles.
Apibendrinant, darytina išvada, kad teismas laiko netoleruotina situacija, kai asmuo siekia turtinių padarinių, tačiau formaliai renkasi kitokio pobūdžio reikalavimą.
2019 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-297-403/2019
Nutartį galite rasti čia.
Apžvalgą parengė WALLESS arbitražo ir ginčų sprendimo komanda.